Ernesto Lukoševičiaus nuotraukos

Ernestas Lukoševičius, Čikaga, JAV, www.voruta.lt

Sveikinimai Klaipėdai iš tolimos Čikagos. Klaipėdos  krašto ( Mažosios Lietuvos) prijungimo prie Lietuvos 98 metų sukaktis tradiciškai pažymėta žygiu.

Atminties ir pagarbos žygis Waterfall Glen ( Lemont,Illinois)  miškelyje iš labo ryto sutraukė daug dalyvių – ir jaunų, ir vyresnių mūsų tautiečių ir jų draugų. Žygeiviai sėkmingai įveikė 5 km snieguotą kelio dangą, drąsesni  ir stipresni nubėgo 15 km atstumą. Toliau bendravimas tęsėsi prie vaišių  stalo su karšta arbata ir šauliška koše, kuri visiems pakėlė  nuotaiką.

Tenka pastebėti, kad Klaipėdos sukilimo žygdarbis atliktas ne dėl garbės, apdovanojimų, bet dėl laisvės ir vieningos valstybės. Buvo prisiminti ir pagerbti sukilimo vadai ir dalyviai, tarp jų ir JAV  lietuviai, kurie aktyviai rėmė ir dalyvavo to meto įvykiuose – J. Žilius- Jonila, S. Darius, A. Yvas – Ivaškevičius, A. Martus – Matusevičius, J. Dainauskas.

Džiugu, kad šiomis nepaprastomis sąlygomis JAV galėjome laisvai  pažymėti ir šią garbingą sukaktį. Pagarba ir padėka  Lietuvos Šaulių Sąjungai Išeivijoje, Čikagos bėgikų klubui, Čikagos klaipėdiečių bendrijai ir visiems geros valios  tėvynainiams. Iki kitų susitikimų čia ir Klaipėdoje pasitinkant Klaipėdos sukilimo  100-metį.

The post Sveikinimai Klaipėdai iš tolimos Čikagos appeared first on Voruta.

Marija Birutė Alseikaitė-Gimbutienė Bostone 1955 m. LLMA. F. 459, ap. 3, b. 195, l. 5 nuotr.

www.voruta.lt

The post Marija Birutė Alseikaitė-Gimbutienė – pasaulinį pripažinimą pelniusi lietuvė mokslininkė appeared first on Voruta.

Išdidinta voko dalis su piešiniu ant Berlyno sienos inžinieriaus Rimanto Kunčo–Žemaitaičio sukurtame voke.

“Dirvos” korespondentė Živilė Gurauskienė. JAV, www.voruta.lt

Minint Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 31–ąją sukaktį, filatelistas, sfragistas bei kartografas inžinierius Rimantas A. Kunčas-Žemaitaitis „Dirvos” ir „Vorutos” skaitytojams rubrikoje „Kartografijos vaidmuo pasaulio istorijoje” pristato pirmuosius Lietuvos pašto leistus ženklus, esančius jo kolekcijoje, kuriuose Lietuvos žemėlapyje rodomos valstybės sienos sutampa su buvusį administracinį Sovietų sąjungos vienetą (dalį istorinės Lietuvos) žyminčiomis sienomis, Lietuvą reokupavus Sovietų sąjungai.

1990 m. Kovo 11-ajai pažymėti skirtiems pašto ženklams buvo panaudoti  sovietinės Lietuvos pašto leisti ženklai su sovietine atributika, atspauduoti Lietuvos valstybiniu ženklu Vyčiu. Pirmuosiuose Lietuvos pašto išleistuose atkurtos Lietuvos pašto ženkluose – 1990 m. spalio mėn. Kaune atspausdintuose ir išleistuose į apyvartą keturių nominalų pašto ženklų (vienspalvių, be klijų sluoksnio ir neperforuotų) serijoje „Angelas”, sukurtuose grafikės, dizainerės Violetos Skabeikienės, Lietuvos žemėlapyje rodomos valstybės sienos sutampa su  buvusį administracinį Sovietų sąjungos vienetą žyminčiomis sienomis. Iliustracijoje, Lietuvos pašto ženkle „Angelas”, kartografas Rimantas A. Kunčas-Žemaitaitis žymi Lietuvos valstybės sienas, nustatytas pagal Lietuvos ir Sovietų Rusijos Taikos sutartį, pasirašytą 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje, į ką turėjo būti atsižvelgiama atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę.

1990 m. Kovo 11–ajai pažymėti skirtiems pašto ženklams buvo panaudoti likę sovietinės Lietuvos pašto leisti ženklai su sovietine atributika, atspauduoti Lietuvos valstybiniu ženklu Vyčiu, taip siekiant, kaip rodo filatelistikos patirtis, sumenkinti Lietuvą okupavusios valstybės simbolius.

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas – pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą, kuriame rašoma, kad atkuriamas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Akte remiamasi 1918 m. vasario 16 d. pasirašytu Lietuvos Nepriklausomybės aktu, kuris niekada nenustojo turėjęs teisinės galios, taigi  suprantama, kad Lietuvos valstybės sienos negali sutapti  su buvusiu administraciniu Sovietų sąjungos vienetu, kas neabejotinai ir turėjo atsispindėti pirmuosiuose Lietuvos pašto išleistuose Atkurtos Lietuvos pašto ženkluose. Lietuvos filatelinės opozicijos visuomeninio judėjimo FILOP tai progai 2003 m. išleistuose pašto ženkluose (autorius J. Gaučas) Lietuvos valstybės sienos rodomos kaip nustatyta pagal 1920 m. pasirašytą Lietuvos ir Sovietų Rusijos Taikos sutartį.

Beje, pašto ženklų serijoje „Angelas” Lietuvos valstybės siena, einanti ties Klaipėda, tarsi nutrūksta  neapimdama Klaipėdos krašto, atrodytų nesuprantamai netelpančio pašto ženkle. Peršasi nuomonė, kad toks sprendimas nebuvo atsitiktinis – pašto ženklo užribyje atsidūrusi krašto dalis vizualiai tampa tarsi mistinė, neegzistuojanti, pasąmonėje jai nejučia priskiriama vieta kitoje erdvėje. Galime tik spėlioti, ar tai sietina su Sovietų sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo pradėtu politiniu žaidimu po vadinamojo Lietuvos „akibrokšto“ 1990-ųjų Kovo 11-ąją. Nepraėjus nė metams po Nepriklausomybės paskelbimo Maskvoje buvo susigriebta, kad Klaipėdą reikėtų prijungti prie Kaliningrado srities. Buvo suformuota speciali komanda, kuri turėjo atlikti šią „misiją“, tačiau užgrobimo planai žlugo.

Lietuvos filatelinės opozicijos visuomeninio judėjimo FILOP ta proga 2003 m. išleistuose pašto ženkluose (autorius J. Gaučas) Lietuvos valstybės sienos rodomos kaip nustatyta pagal 1920 m. pasirašytą Lietuvos ir Sovietų Rusijos Taikos sutartį (dešinėje paveikslėlio pusėje).

Lietuvos valstybės sienas, rodomas kaip nustatyta pagal 1920 m. pasirašytą Lietuvos ir Sovietų Rusijos Taikos sutartį, nupieštas nežinomo autoriaus ant Berlyno sienos Vakarų pusėje (nuotraukos autorius taip pat nėra žinomas), galime matyti kartografo bei sfragisto inžinieriaus Rimanto Kunčo-Žemaitaičio sukurtame ir Lietuvos įstojimui į NATO skirtai progai 2004 m. Filatelistų draugijos „Lietuva”  išleistame suvenyriniame voke, beje, autoriui pasirašytame paties Laisvos Lietuvos generolo,  kariuomenės vado Jono Kronkaičio.

The post Živilė Gurauskienė. Kovo 11-oji pašto ženkluose appeared first on Voruta.

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus nuotr.

Nijolė Dovidauskienė, Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, www.voruta.lt

Trisdešimt vieneri metai prabėgo nuo 1991 metų kovo. Ir kasmet vis veriasi kas nors negirdėta ar mažai girdėta apie mus pačius – lietuvius, tiek gyvenančius Lietuvoje, tiek kuriančius ir gyvenančius ne Tėvynės žemėje. Šiemet  kovo 9 d. Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijoje atidaryta unikali paroda „Vytis – Lietuvos ir lietuvių“, Pasaulio lietuvių bendruomenės pastangomis keliaujanti po lietuvių bendruomenes pasaulyje.

Lietuvos visuomenei paroda pirmąkart pristatyta 2018 m. Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, ją matė Kauno istorinės pilies, Pasvalio krašto, Klaipėdos laikrodžių, Biržų muziejų lankytojai. Šiandien ji – Rietave. Parodai nuotraukas atsiuntė prezidentų Ronaldo Reigano ir Džordžo Bušo bibliotekos-muziejai Kalifornijoje ir Teksase. Kai JAV vadovai viešai demonstravo lietuviškus simbolius, Baltijos kraštų likimu ėmė domėtis ir didžioji Vakarų spauda. Paroda daugeliui bus įdomi dar ir tuo, kad sužinos, kas iš tikrųjų kūrė tokį populiarų modernų „Vytį“, kuris puikuojasi  ant lenktynininko Benedikto Vanago mašinos, Lietuvos traukinių ir kt., kas sukūrė ant suvenyrų spausdinamą Geležinį vilką, iš kur atkeliavo lipdukai „Žalgiris“ ar Persitvarkymo Sąjūdį remiantys plakatai. Parodoje eksponuojama lietuvių išeivių veikla kuriant lietuvišką simboliką, raginant  išeivius nepamiršti Lietuvos – savo kilmės pradžios.

Šios parodos iniciatorius ir autorius – Gintaras Karosas. Jis gyvena   Bostone,  JAV šiaurės rytuose, Masačusetso valstijos sostinėje. Tai lietuvis, giminystės ryšiais susietas su Lietuvos kompozitoriumi Juozu Karosu.  Parodos autorius Gintaras Karosas pasaulį išvydo pakeliui į Ameriką, „perkeltųjų asmenų“ (DP) stovykloje Vokietijoje – tokius žmones išeivijos rašytojai vadino „dievo paukšteliais“, nes negimė nei Lietuvoje, nei išsvajotoje Amerikoje.  Paaugęs lankė šeštadieninę lituanistinę mokyklą, skautavo, magistro laipsniu baigė viešojo administravimo mokslus, labai sėkmingai dirbo Masačiusetso valstijos gubernatoriaus Franko Sargento komandoje, buvo išrinktas delegatu (rinkiku) prezidento Ričardo Niksono rinkiminėje kampanijoje. Gintaro Karoso namo pusrūsyje glaudėsi Amerikos lietuvių jaunimo sąjungos informacinis centras. Čia 1970-tais buvo atspausdinti pirmieji „Lietuvių jaunimo“ numeriai, jis pats buvo jaunimo žurnalo redaktorius.  Bostone  Gintaras Karosas įsteigė  kompaniją „Baltic Enterprises“, vėliau ją pervadino „Baltic Associates“. 1980 metais Kalifornijos gubernatorius Ronaldas Reiganas rinkimų kampanijos metu demonstravo  Gintaro Karoso spausdintą šūkį „I love Lithuanians“ (būsimam prezidentui plakatą į rankas įdavė paties G. Karoso  padėjėja Salmė Drungaitė). 1988-aisiais jau Džordžas Bušas lietuvių šventėje Kennenbunkporte iškėlė tą patį šūkį. Tai rodo, kokį darbų mastą  turėjo Gintaras Karosas kartu su  bendražygiais,  gerai žinomais šiandieninėje Lietuvoje – Mykolu Drunga, Beniumi Gudeliu, Romu Sakadolskiu ir kt.

2020 metais Gintaras Karosas lankėsi Lietuvoje. Išeivijos lietuvis G. Karosas: Mano tikslas, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie Lietuvą.  alkas.lt  (2020-07-08) sakė: „Atvažiavau pradėti vystyti naujus sumanymus, dalyvauti parodos vykstančios įvairiose Lietuvos vietose „Vytis – Lietuvos ir lietuvių“ atidarymuose. Mano inicijuojamų projektų tikslas, kad būtų neužmiršta lietuvių išeivija, parodyti, kiek išeivija dėjo pastangų dėl Lietuvos nepriklausomybės.“ Išeivija, kurdama simbolius, saugodama tautos istoriją, taip pat tiesė kelius į išsilaisvinimą. Paroda „Vytis – Lietuvos ir lietuvių“ – tūkstančių išeivijos šviesuolių, paskyrusių lietuviškai veiklai,  darbas.

2021 kovo 9 d. Gintaras Karosas vėl svečiavosi Lietuvoje – Rietave. Tiesa, virtualiai. Jis susitiko su gimnazijos I-IV klasių mokiniais, mokytojais, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus darbuotojais, Rietavo meru Antanu Černeckiu. Į susitikimą Gintaras Karosas prisijungė iš Floridos labai  ankstyvą rytą Amerikos laiku. Jis papasakojo apie savo veiklą, kaip gimė  paroda. Su parodos atidarymu ir Kovo 11-osios švente pasveikino Meras A. Černeckis, gimnazijos direktorė Alma Lengvenienė. Šiam susitikimui ir parodai „Vytis – Lietuvos ir lietuvių“ įvykti padėjo ROKIM direktorius Vytas Rutkauskas, muziejaus darbuotojai. Apie šią parodą ir autorių Gintarą Karosą galima plačiau pasiskaityti ROKIM svetainėje www.oginskiriet.lt

Švęsdami šiųmetį Kovo 11-osios paminėjimą – Nepriklausomybės atgavimą – džiugiai suvokiame: augame, plačiau imame pamatyti ir suprasti, kiek daug lietuvių, gyvenančių čia ir visame pasaulyje, kovojo už bendrą siekį – laisvą, nepriklausomą Lietuvą. Lietuva nedaloma – žmogus, laikantis save lietuviu, net ir negyvendamas etninėse žemėse, yra Lietuvos, dirba dėl Lietuvos. Su mūsų visų atminties švente Kovo 11-ąja.

The post Pasitinkant Kovo 11-ąją – išeivijos lietuvių paroda Rietave appeared first on Voruta.

Renginiui pasibaigus šventės organizatoriai ir svečiai įsiamžino bendroje nuotraukoje. Janinos Sučylienės nuotr.

„Dirvos” korespondentė Živilė Gurauskienė, Lemontas, JAV, www.voruta.lt

Saulėtą Kovo 11-osios popietę, Lemonto miesto centre, Meino gatvėje (Main St), skambant Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos valstybės himnams buvo iškelta Lietuvos valstybės vėliava. Į šį jau tradicija tapusį iškilmingą minėjimą išeivijos lietuvius tądien subūrė renginio organizatoriai  –  JAV LB Lemonto apylinkės valdyba ir Pasaulio lietuvių centras (PLC).

Į šventę atvykęs Lemonto miesto atstovas George Schafer, pasveikinęs susirinkusiuosius su laisvės atkūrimo diena ir perdavęs linkėjimus nuo mero John Egofske,  pasidžiaugė, kad daug lietuvių gyvena Lemonte ir jie yra svarbi šio miesto dalis.

Susirinkusius į renginį svečius pasveikino  JAV LB Lemonto apylinkės pirmininkė V. Valaitytė. Živilės Gurauskienės nuotr.

Renginiui prasidėjus susirinkusiuosius pasveikino  JAV LB Lemonto apylinkės pirmininkė Violeta Valaitytė visiems priminusi apie tuomet, kovo 11 d., nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro vykusius posėdžius skubant paskelbti Lietuvos Nepriklausomybę iki kovo 12 d., kadangi tądien Maskvoje turėjęs prasidėti SSRS liaudies deputatų suvažiavimas, kurio metu, kaip buvo žinoma, Michailas Gorbačiovas bus išrinktas Sovietų Sąjungos prezidentu ir jam bus suteikti įgaliojimai bei teisė sąjunginėse respublikose įvesti tiesioginį valdymą. Žinota ir tai, kad Maskvoje skubama rengti SSSR Konstitucijos pataisas, kurios užkirstų kelią sąjunginėms respublikoms išstoti iš SSSR. „Ir štai nuo 18. 00 val. deputatai posėdžiavo jau kaip LR Aukščiausiosios Tarybos deputatai, ir 22 val. 44 min. (mūsų laiku 2 val. 44 min.) 124 deputatai pareiškė savo ir savo rinkėjų valią – Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti Nepriklausomą Lietuvos Respubliką, ir milžiniška Trispalvė uždengė gobeleną su sovietiniu herbu, – kalbėjo apylinkės pirmininkė,  – taigi šiandien mes susirinkome čia lygiai po 31 metų tuo pačiu laiku, tad prašau iškelti Lietuvos valstybės vėliavą ir padėti šiam minėjimui skirtą vainiką”. Iškilmingai padėjus vainiką, skambant Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos valstybės himnams, virš susirinkusiųjų suplevėsavo Lietuvos Trispalvė.

Virš susirinkusiųjų šalia JAV valstybinės vėliavos suplevėsavo Lietuvos Trispalvė. Živilės Gurauskienės nuotr.

LR Generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius, sveikindamas šventės dalyvius, pasidalijo jautriais prisiminimais apie tai, kad tuomet, Aukščiausiajai Tarybai paskelbus atkuriant Nepriklausomą Lietuvos Respubliką, vienas iš milžinišką Trispalvę nuleidusių vyrų buvo jo tėvas.

Renginiui pasibaigus svečiai neskubėjo skirstytis namo – ilgai bendravo ir dalijosi prisiminimais.

Saulėtą Kovo 11-ąją Lemonto miesto centre į jau tradicija tapusį iškilmingą minėjimą susibūrė išeivijos lietuviai. Živilės Gurauskienės nuotr.

Šventiniame minėjime dalyvavo Lemonto miesto atstovas George Schafer, LR Generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius, Palaimintojo Jurgio Matulaičio Misijos bažnyčios kunigas Vaidas Lukoševičius SJ, Lietuvių fondo, JAV LB Krašto valdybos, Pasaulio lietuvių centro (PLC) atstovai, generolo T. Daukanto jūrų šaulių kuopa, verslo įmonių, bendruomenės grupių nariai.

LR Generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius, sveikindamas šventės dalyvius, pasidalijo jautriais asmeniniais prisiminimais. Iš kairės į dešinę: inž. Rimantas-Kunčas Žemaitaitis, JAV LB Lemonto apylinkės pirmininkė V. Valaitytė, LR Generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius. Živilės Gurauskienės nuotr.

Živilės Gurauskienės nuotraukos

The post Kovo 11-ąją Amerikoje, Lemonte plevėsavo Trispalvė appeared first on Voruta.

Generolo T. Daukanto jūrų šaulių kuopos vėliavnešiai iškilmingai išneša iš Palaimintojo Jurgio Matulaičio Misijos bažnyčios Jungtinių Amerikos Valstijų, Lietuvos Respublikos ir T. Daukanto jūrų šaulių kuopos vėliavas. Živilės Gurauskienės nuotr.

„Dirvos” korespondentė Živilė Gurauskienė, Lemontas, JAV, www.voruta.lt

IV Gavėnios sekmadienį, po Lemonte, Pasaulio lietuvių centre (PLC), esančioje Palaimintojo Jurgio Matulaičio Misijos bažnyčioje kunigo Vaido Lukoševičiaus SJ aukojamų šv. Mišių, JAV LB Lemonto apylinkės pirmininkė Violeta Valaitytė čia susirinkusius išeivijos lietuvius pakvietė iškilmingą Kovo 11-osios, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos, minėjimą tęsti Banio šeimos salėje.

Oficialioji renginio dalis, prasidėjusi šv. Mišiomis Palaimintojo Jurgio Matulaičio Misijos bažnyčioje, Banio šeimos salėje tęsėsi generolo T. Daukanto jūrų šaulių kuopos vėliavnešiams iškilmingai įnešus į salę Jungtinių Amerikos Valstijų, Lietuvos Respublikos bei generolo T. Daukanto jūrų šaulių kuopos vėliavas.

Generolo T. Daukanto jūrų šaulių kuopos vėliavnešiai iškilmingai išneša iš Palaimintojo Jurgio Matulaičio Misijos bažnyčios Jungtinių Amerikos Valstijų, Lietuvos Respublikos ir T. Daukanto jūrų šaulių kuopos vėliavas. Živilės Gurauskienės nuotr.

Šventės svečiams išklausius LR Generalinio konsulo Čikagoje Mantvydo Bekešiaus sveikinimo kalbą JAV LB Lemonto apylinkės pirmininkė Violeta Valaitytė pristatė minėjimo garbės svečius: LR Generalinį konsulą Čikagoje Mantvydą Bekešių, Pasaulio lietuvių centro direktorę Eleną Rėklaitis, Vydūno jaunimo fondo valdybos pirmininkę fil. Vidą Brazaitytę, JAV LB Krašto valdybos Socialinių reikalų tarybos pirmininką Juozą Polikaitį, „Dirvos” laikraščio korespondentę Živilę Gurauskienę.

Į renginio svečius kreipėsi PLC direktorė Elena Rėklaitis. Živilės Gurauskienės nuotr.

Kreipdamasi į  šventės dalyvius LB Lemonto apylinkės pirmininkė Violeta Valaitytė priminė apie tądien Lietuvoje vykusius įvykius ir pasveikino susirinkusiuosius su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena bei pakvietė sugiedoti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos valstybės himnus. Sveikinimo žodį renginio dalyviams tarė PLC direktorė Elena Rėklaitis, sveikinimą užbaigusi žodžiais „Tegyvuoja Lietuva!“, bei generolo T. Daukanto jūrų šaulių kuopos vadas Vytautas Jurevičius, susirinkusiuosius užtikrinęs, jog šauliai, tuomet buvę LR Seimo gynėjai, dabar prisideda auklėjant jaunąją kartą Tėvynės garsinimo idėja.

Generolo T. Daukanto jūrų šaulių kuopos vadas Vytautas Jurevičius susirinkusiuosius užtikrino, jog šauliai jaunąją kartą auklėja Tėvynės garsinimo idėja. Živilės Gurauskienės nuotr.

Šventės dalyvius nemaloniai nuteikė ir trumpam sutrikdė neparodytas JAV LB Lemonto apylinkės valdybos pastangomis renginio programoje numatytas filmas apie tos dienos įvykius Lietuvoje, turėjęs užbaigti oficialiąją renginio dalį.

Ričardas Kairys ir Danutė Kairienė visus pakvietė prisiminti tuomet per naktis prie laužų netilusias dainas. Živilės Gurauskienės nuotr.

Meninės programos atlikėjai Ričardas Kairys ir Danutė Kairienė visus pakvietė prisiminti dainas, per naktis tuomet netilusias prie laužų šalia Aukščiausiosios Tarybos, Radijo ir televizijos komiteto, Televizijos bokšto, budint laisvės gynėjams, atvykusiems iš visos Lietuvos.

Renginio organizatoriai – JAV LB Lemonto apylinkės valdyba. Iš kairės į dešinę – Petras Valius, Paulina Liauba, Violeta Valaitytė (pirmininkė), Nijolė Danielson, Roma Langė, Raimondas Armonas, Alvyda Gudėnienė. Živilės Gurauskienės nuotr.

The post Pasaulio lietuvių centre paminėta Lietuvos valstybės atkūrimo diena appeared first on Voruta.

Pasaulio lietuviai, susirinkę į Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimą Vilniuje 2018 metais

Kun. dr. Valdas Aušra, www.pasauliolietuvis.lt

Prieš savaitę man pačiam gana netikėtai mane pasiekė prašymas parašyti straipsnį apie Nepaprastąją XVI PLB Seimo sesiją, kuri įvyko šių metų kovo 6 d. per „Zoom“ programą.

Taip jau yra, kad 2018 metais buvau išrinktas atstovauti JAV lietuvių bendruomenei Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seime. Išrinktųjų asmenų kadencijos tęsiasi trejus metus, iki kitų rinkimų. Šiais metais turėjo įvykti nauji rinkimai, o vasarą Lietuvoje, Seimo rūmuose, turėjo susitikti naujai išrinkti kraštų lietuvių bendruomenių atstovai. Tačiau visuotinė pasaulio gyvenimo tėkmė, kaip mes gerai žinome, yra labai drastiškai pandeminio viruso sujaukta. Pandemija kiekvieną valstybę veikia skirtingai, priklausomai nuo tos šalies vadovybės sugebėjimo vadovauti savo šalies visuomenei kovoje su liga.

Dar praeitų metų gruodžio mėnesį PLB valdyba kvietė XVI Seimo narius balsuoti, ar pritaria sušaukti neeilinę sesiją ir joje balsuoti, kad PLB eilinis Seimo suvažiavimas būtų nukeltas į 2022 metus. Daugumai pritarus, neeilinė PLB XVI Seimo sesija buvo sušaukta kovo 6 d.

Į sesiją rinkosi lietuviai, gyvenantys visame pasaulyje: JAV, Kanadoje, Australijoje, Argentinoje, Urugvajuje ir daugelyje Europos šalių. Šiuo metu Pasaulio Lietuvių Bendruomenė jungia 51 valstybėje ir 5 žemynuose gyvenančius tautiečius. Kaip mini savo vasario 15 d. laiške PLB pirmininkė Dalia Henke, šiuo metu, nuo paskutiniojo Seimo, kuris įvyko 2018 metais Vilniuje, prisijungus naujai įkurtoms lietuvių bendruomenėms, PLB XVII Seimą sudarytų net 180 atstovų. Paskutiniajame Seime dalyvavo 146 atstovai. Šioje neeilinėje Seimo sesijoje kartu su PLB valdybos nariais dalyvavo 93 asmenys.

Po įžanginių technikos derinimų, pasisveikinimų Kanados atstovė ir PLB Prezidiumo narė Joana Kuras pakvietė visus pradėti Seimo sesiją. Šiai Seimo sesijai vadovavo PLB XVI Seimo Prezidiumo pirmininkas Juozas Polikaitis iš JAV bei Prezidiumo nariai: Joana Kuras, Solveiga Valatkaitė (Rusija) ir Rytis Virbalis (Liuksemburgas). Invokaciją sakė prelatas Edmundas Putrimas, gyvenantis Kanadoje. Po jo įžangos žodį tarė PLB pirmininkė Dalia Henke (Vokietija). Pirmininkaujantis Juozas Polikaitis pristatė vienintelį darbotvarkės klausimą: Dėl pandeminės situacijos nukelti PLB XVII Seimą į 2022 metus. (PLB XVI Seimo narių ir visų vadovaujančių organų kadencija prasitęstų metams.) Darbotvarkė buvo priimta beveik vienbalsiai, susilaikius tik vienam dalyviui. Buvo priimtas reglamentas, kiek laiko leidžiama kiekvienam norinčiam pasisakyti. Taip pat iš anksto buvo registruojami tie, kurie norėjo pasisakyti už ir prieš Seimo nukėlimą į 2022 metus. Kiekvienoje pusėje po dešimt asmenų.

Po pristatymo vyko atviros diskusijos. Vienas iš aktyviausiai prieštaravusių Seimo nukėlimui į kitus metus Rimvydas Baltaduonis (JAV) grindė savo argumentus tuo, kad galima sušaukti Seimą nuotoliniu būdu, išklausyti PLB valdybos ataskaitų ir priimti sprendimus, kurie nedelsiant reikalingi šiuo metu aktualiems PLB klausimams spręsti. Jis išreiškė savo nepasitenkinimą dabartinės valdybos veikla. Jo poziciją, kad galima Seimą šaukti šiais metais nuotoliniu būdu, palaikė nemažai pasisakiusiųjų, ypač naujų PLB atstovų, kurių dauguma buvo iš Europos šalių.

Tarp pasisakiusių už Seimo nukėlimą vyravo nuomonė, kad elektroninėmis priemonėmis vykstantis bendravimas nėra visavertis. Dingsta taip svarbus žmogiškasis asmeninio bendravimo faktorius. Mes negalime susipažinti asmeniškai. Nelieka laiko iki galo suprasti vienas kitą, įsiklausyti, išgirsti. Iš kitos pusės, daugiausia toliau nuo Europos gyvenantys atstovai iškėlė laiko skirtumo klausimą. Australijos atstovai, nors ir gana gausiai dalyvavę posėdyje, skundėsi, kad pas juos jau gili naktis, o tokiems bendravimams reikia „blaivios, neapsimiegojusios“ galvos. Paimkime ir mano pavyzdį: posėdis prasidėjo 8 val. ryto Čikagos laiku, kai dar nebuvau spėjęs net kavos puodelio išgerti… O JAV vakarinėje pakrantėje gyvenantiems lietuviams būtų buvusi 6 val. ryto…

Po diskusijų vyko balsavimas. Dėl sprendimo nukelti PLB XVII Seimą į 2022 metus (PLB XVI Seimo narių ir visų vadovaujančių organų kadencija prasitęsia metams) balsuota taip: „už“ – 66; „prieš“ – 27; „susilaikė“ – 0.

Pirmininkas Juozas Polikaitis padėkojo visiems dalyvavusiems. Taip baigėsi ši XVI PLB Seimo neeilinė sesija.

Apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad nemanau, jog Europoje gyvenantys lietuviai norėtų mūsų Seimo posėdžiuose dalyvauti vidury nakties. Turėtume atsižvelgti ne tik į laiko skirtumus. Pats svarbiausias dalykas PLB veikloje yra lietuvių, gyvenančių visame pasaulyje, sujungimas, tarpusavio ryšio bei ryšio su Lietuva stiprinimas. O tai pasiekiama asmeniškai bendraujant, susipažįstant, kalbant, žiūrint vienas kitam į akis. Mes ne visados sutarsime, kas ir kuriuo metu yra mums svarbiausia, nes mūsų išvykimo iš Lietuvos istorijos ir priežastys skiriasi. Lietuvos ir pasaulio valstybių tarpusavio bendravimas irgi skiriasi, taip nulemdamas ir mūsų ryšius su Tėvyne. O ir mūsų pačių tarpusavio bendravimas niekados nebus be „duobių“ ar net paklydimų. Esame tik žmonės, ne angelai, išmėtyti po visą pasaulį, veikiami tų šalių, kuriose gyvename, socialinės aplinkos ir kultūros. Esame žmonės, kurie stengiasi kuo ištikimiau savo širdyje nešioti mūsų Tėvynę Lietuvą, išlaikyti ryšį su ja, įdiegti savo vaikams meilę jai.

Man asmeniškai, žmogui, kuris gyvena JAV, kunigui, kuris aptarnauja vieną seniausių vis dar išlikusių lietuviškų (ne tik liuteroniškų) parapijų šioje šalyje, yra labai svarbus Lietuvos pilietybės išlaikymo klausimas. To klausimo diskusijose dalyvauju jau porą dešimtmečių. Ši problema yra daugiasluoksnė, kaip ir jos sprendimo būdai. Klausimo sprendimo istorija parodo, kad nėra vieno kelio jį išspręsti visiems tinkamu būdu. Viena, kas mus jungia, tai mūsų apsisprendimas vienaip ar kitaip priklausyti Lietuvai…

Tad būkime kartu.

https://pasauliolietuvis.lt/plb-xvi-seimo-nepaprastajai-sesijai-pasibaigus/?fbclid=IwAR0O3TSBRubntkADxEFgglbCVJgpHeTeZaeKPoI6B0IxuBnrknhOGsje26Y

The post Kun. dr. Valdas Aušra. PLB XVI Seimo nepaprastajai sesijai pasibaigus appeared first on Voruta.

AP Photo/Shawn Pogatchnik nuotr.

www.voruta.lt

Nuo 2022 metų taip pat bus galimybė laikyti valstybinį lietuvių kalbos brandos egzaminą pagrindiniu arba aukštesniu lygiu.

Lietuvių kalbos šiuo metu gali mokytis pagrindinės mokyklos 5-6 klasių mokiniai; ji taip pat dėstoma penkiose Airijos vidurinėse mokyklose bei nuotoliniu būdu. Šiuo metu lietuvių kalbos Airijos mokyklose mokosi daugiau kaip 150 mokinių, o lituanistinėse mokyklose – daugiau nei 700 įvairaus amžiaus vaikų. Dublino „4 vėjų mokykla“, kurioje mokosi daugiau kaip 400 mokinių, yra didžiausia ne tik Airijoje, bet ir Europoje neformaliojo švietimo lituanistinė mokykla.

Lietuvos ambasados Dubline, Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei užsienio reikalų ministerijos pastangomis, bendradarbiaujant su Airijos švietimo ministerija, lietuvių kalba, kaip paveldo kalba, buvo pradėta dėstyti Airijos mokyklose nuo 2018/2019 mokslo metų.

urm.lt

The post 2021 m. lietuvių kalba bus įtraukta į Airijos mokyklų mokymo programą kaip pasirenkama užsienio kalba appeared first on Voruta.

„JAV lietuvių poezijos pavasaris ’21” dalyviai ir vakaro svečiai. Živilės Gurauskienės nuotr.

„Dirvos“ korespondentė Živilė Gurauskienė, JAV, Lemontas, www.voruta.lt

„Mūsų yra tik tiek, kiek atiDUODAME savęs kitiems”. Sandra Avižienytė

Š. m. balandžio 10 d. 6 valandą vakaro Lemonte, Pasaulio lietuvių centre (PLC), Lietuvių dailės muziejaus galerijoje „Siela“ nuvilnijo kasmetinis, jau tradiciniu tapęs  renginys „JAV lietuvių poezijos pavasaris ’21”, šiemet išeivijos lietuvius subūręs „Laumės(s) juostos” pavadinimu. 

„JAV lietuvių poezijos pavasaris ’21“ organizatorė ir rėmėja – poetė Sandra Avižienytė, generalinis apdovanojimų steigėjas – keramikas Alvydas Pakarklis. Renginio globėja – JAV LB Kultūros taryba, renginiui skirto leidinio „JAV lietuvių poezijos pavasaris ’21. Laumė(s) juosta“  mecenatas – Lietuvių Fondas.

Poetas Vykintas Genys šalia savo meninės instaliacijos, atverstų poezijos knygų vainiko, ir renginio organizatorė ir rėmėja – poetė Sandra Avižienytė. Živilės Gurauskienės nuotr.

Į Lietuvių dailės muziejaus galeriją „Siela“ besirenkančius į vakaro svečius maloniai stebino žinomo menininko, neuromokslų tyrinėtojo, teisinio konsultanto dr. Audriaus Plioplio ant sienos eksponuojama 11 x 60 pėdų dydžio vizualiojo meno instaliacija „Laumės(s) juosta“. Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi pabirę žodžių dalimis. Šie fragmentai apima paties menininko, neurologo MRI smegenų tyrimus, elektroencefalogramas ir ankstesnių jo meno kūrinių transformacijas. Ekspozicija yra vertikali. Dešimt neuronų juostų, tarsi baltųjų materijos traktų, apimančių mūsų smegenų pusrutulius, jungia viršutinius mąstymo procesų lygmenis, sąmonę, su apatiniais, pagrindiniais egzistencijos lygmenimis. Šioje instaliacijoje aksoniniai takai sąmoningai buvo sukurti panašūs į žmogaus figūras, kadangi poetinis žodis, pasak S. Avižienytės, „neužRašyta raidė ar rašalu nePriLIEStas pri(si)lietimas net mintimis yra sielos dirva ir gelmė”, buvo tikslinga naudoti juodai baltus minčių fragmentus. Abejose pusėse yra spalvingi jungiamieji skyrybos ženklai, žymintys pradžią ir pabaigą. Gyvenimo spalva sieja poezijos įžvalgų ryškumą. Pasak autoriaus, poetai savo kūryba sujungia aukščiausius egzistencijos lygmenis su pačiais pagrindiniais, taigi ši vizualiojo meno instaliacija tapo galutine šių metų „JAV lietuvių poezijos pavasaris’ 21” vizija. dr. A. Plioplio, kaip savito braižo konceptualiojo meno kūrėjo, darbai atspindi menininko, neurologo, mokslų daktaro, pastangas sujungti meną su neuromokslais bei menines paieškas, taigi, pasitelkus vizualųjį meną, jo darbuose jautriai perteikiami mąstymo ir pažinimo procesai, kuomet, kaip pastebi autorius, pirmiausia gimsta mintis, tik vėliau, sluoksnis po sluoksnio, kuriamas vaizdas – vizualioji metafora. „ […] Palyginti galiu tik su jūros ošimo ritmingų garsų neturinčia pabaigos simfonija, – vizualiąsias menines instaliacijas apibūdina poetė Aldona Česnulevičienė Petrus, – A. Plioplio kūryba – iš tamsos išplėštas švyturys, kuris dreifuojantiems laivams apšviečia pavojingus krantus […]”.

Dainininkė Agnė Giedraitytė atliko lietuvių liaudies dainą „Už ežero ugnys dega”. Živilės Gurauskienės nuotr.

Renginio pradžioje suskambo soprano Agnės Giedraitytės lietuvių liaudies daina „Už ežero ugnys dega”, kuriai akompanuoti buvo naudojamas dainininkės sukurtas acapella balso įrašas.  Tuomet meninėjė PoEtinės sienos erdvėje poeto Vykinto Genio instaliuotoje iš atverstų Inetos Zmudos poezijos knygų vainiko, susirinkusiuosius užbūrė nežemiškas šokių kolektyvo „Rusnė” (vadovė Nijolė Černiauskienė) inscenizuotas šokis, vainikavęs „JAV lietuvių poezijos pavasaris’20” laureatą ir pakvietęs visus, susirinkusiuosius, klausytoJUS, skaitytoJUS ir tylėtoJUS, pasitikti JAV lietuvių poezijos pavasario  – „Laumė(s) juosta”. Beje, šis vakaro svečius paslaptingu laumiškumu užbūręs šokis netikėtai sutapo su pagrindine šiųmečio JAV lietuvių poezijos pavasario idėja: „Lietaus lašuose / Laumė(s) juosta / Ir byra raidėmis juodom / Baltam lape – / Kas matoma, išlieka / Spinduliams belūžtant / Įvairiaspalvio laiko likime“ (S. Avižienytė).

Vakaro svečius paslaptingu laumiškumu užbūręs šokis. Živilės Gurauskienės nuotr.

Perskaičius vakaro svečiams Jurgio Svajūno (Kanada) sveikinimą „JAV lietuvių poezijos pavasaris ’21” organizatorė ir renginiui skirto leidinio „JAV lietuvių poezijos pavasaris ’21. Laumės juosta“  sudarytoja poetė S. Avižienytė skaitė savo kūrybos eiles bei sveikinimo kalboje renginio svečiams įvardijo „JAV lietuvių poezijos pavasaris ’21” tikslus: „Suburti JAV gyvenančius ir kuriančius lietuvių poetus iš skirtingų JAV valstijų – kultūrine veikla prisidėti prie JAV ir pasaulio lietuvių poetų tautinio tapatumo išsaugojimo, parengti ir išleisti kasmetinius “PoPaJAVlt” poezijos rinkinius, pristatyti poetus ir pateikti jų kuriamą poeziją jau tradicija tapusiuose Poezijos pavasario JAV renginiuose, dalytis sukauptais tekstais ir patirtimi su visa JAV lietuvių visuomene bei tapti JAV išeivijos kultūrine ir literatūrine dalimi”.

Poetė S. Avižienytė skaitė savo kūrybos eiles. Živilės Gurauskienės nuotr.

Po sveikinimo žodžio vakaro svečiams buvo pristatytas iš Lietuvos atkeliavęs įspūdingas šiam renginiui skirtas leidinys, iliustruotas dailininkės Karolinos Pačakajūtės Laume, pasak S. Avižienytės, „tą vakarą šį pavidalą dėvėjusia net ne septyniuose sapnuose – tapytojos paveiksle ir moters sielos brandoje, degintoje ąžuolo tošies atmintyje įkvepiant giliai į save tai, kas tikra, galima buvo pamatyti juostoje, išaustoje nepamirštant ir metų, ir stiklo, ir knygos iš šilko, suverpto mintims paganyt vakare, kas matoma – tikra, tam kartui palikti siekiant viską išsaugot, ką turime savy tyloje“.

Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas kunigas dr. Valdas Aušra, pasveikinęs vakaro svečius, priminė, kad Jungtinės Valstijos balandžio mėnesį yra dedikavusios poezijai.

„Štai jau šeštus metus susirenkame į JAV lietuvių poezijos pavasarį. Poetiniai pavasariai vykdavo ir anksčiau, tačiau jie nebūdavo tokie gausūs. O ši Poetinių pavasarių šventimo tradicija prigijo tuomet, kai juos pradėjo organizuoti neseniai iš Lietuvos į Čikagą atvykę jaunieji poetai. Kristina Jurkutė buvo pirmoji po ilgos pertraukos organizavusi panašius renginius, po kelių metų šiuos rūpesčius perėmė S. Avižienytė, – kalbėjo draugijos pirmininkas. – Noriu pasidžiaugti, kad JAV lietuvių poezijos pavasario organizatoriai ir LRD sulaukė net 11 naujų autorių, kurių kūryba 2021-ųjų metų renginiui skirtame poezijos rinkinyje „JAV lietuvių poezijos pavasaris ’21. Laumė(s) juosta” bus publikuojama pirmą kartą”.

Iš kairės į dešinę: renginio organizatorė Sandra Avižienytė, „JAV lietuvių poezijos pavasaris ’21“ laureatė Nijolė Marija Šerniūtė ir poetas Rimantas Pažemeckas.  Živilės Gurauskienės nuotr.

Šiais metais JAV lietuvių poezijos pavasaryje dalyvavo 32 autoriai iš 12 skirtingų JAV valstijų,  vienas jų gyvenantis Kanadoje. Poetus ir leidinį pristatė renginio organizatorė S. Avižienytė. Poeziją skaitė: Vilmantija Petruškevičiūtė Mccarthy, IL, Algimantas Remeika, IL, Rasa Stefa Miliauskas, IL, Albertas Vals, IL, Aldona Česnulevičienė Petrus, IL. Zenonas Gailius, IL, skaitė savo kūrybos eiles ir grojo akordeonu. Renginyje dalyvavo pirmą kartą JAV lietuvių poezijos pavasaryje savo eiles skaitę poetai – Petras Valius, FL, Eglė Vizgirdaitė Garbenis, Mi, Ineta Zmuda, IL, Vykintas Genys, GA, Lina Miškinytė Tumasonienė, IL, Nijolė Marytė Šerniūtė, PA, bei tie, kurie yra jau išleidę savo kūrybos rinkinius – Valdas Aušra, IL, Gabriella Tymarskis, IL, Arūnas šatkus, IL, Linas Umbrasas, IL, Sandra Avižienytė, IL. Vakaro metu savo kūrybos eiles skaitė JAV lietuvių poezijos pavasario, vykusio 2019 m., laureatas Algis Dirda, IL, („postmodernistiniai modernizmai“ Čikaga, 2019), o JAV lietuvių poezijos pavasario, vykusio 2020 m., laureatas Romualdas Zableckas, CO vakaro metu atliko jautrų kūrinį gitara, pagal savo draugo eiles „Sakalas”, Rimantui Pažemeckui pritariant lūpine armonikėle, skirtą neseniai į Amžinybę iškeliavusiam artimam jo draugui Viktorui Safronovui atminti.

 Živilės Gurauskienės nuotr.

JAV LB kultūros tarybos pirmininkei Giedrei Kniežai paskelbus „JAV lietuvių poezijos pavasaris ’21“ laureatę – Nijolę Mariją Šerniūtę (rinkinys „Lange dar švies…”. Vilnius, 2020), buvo apdovanoti šių metų JAV lietuvių poezijos pavasario dalyviai,  JAV Krašto valdybos raštu dėkojant JAV lietuvių bendruomenės vardu už autorių „asmeninį indėlį mūsų bendruomenėje, išlaikant ir skleidžiant lietuvišką žodį […]“.

Baigiantis renginiui Rimantas Pažemeckas, akompanuojant Tomui Varnagiriui, gitara atliko  kūrinį pagal Nijolės Marijos Šerniūtės eiles „Pasikalbėjimas su draugu”:

Dar neik namo.

Matai? – pradėjo lyti.

Aš didelėm kalbom neįkyrėsiu tau.

Nors daug norėčiau pasakyti,

Bet patylėti noriu dar daugiau.

Toliau bendrauti bei skaityti poezijos posmus vakaro dalyviai ir svečiai rinkosi prie taurės vyno, kur ilgai netilo poezijos skaitymai ir dainos.

Živilės Gurauskienės nuotraukose – renginio akimirkos.

The post Živilė Gurauskienė. Išeivijoje kuriančius poetus apjuosė Laumės juosta appeared first on Voruta.

www.voruta.lt

LR Seimo Konstitucijos salėje ir nuotoliniu būdu įvyko Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos eilinis posėdis. Jo metu buvo svarstomi  Lietuvos piliečiams ir visai pasaulio lietuvių bendruomenei aktualūs ir prioritetiniai klausimai – tai dėl internetinio balsavimo ir dėl konsulinių paslaugų gerinimo.

Posėdį atidarė Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkai Dalia Asanavičiūtė ir Jonas Bružas.  Susirinkusius į šį posėdį pasveikino LR Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, pabrėždamas, kad dirbant visiems kartu , Lietuvai ir diasporai, visi iššūkiai bus įveikti.

Dėl internetinio balsavimo savo kalboje  komisijos narys Gediminas Ramanauskas pateikė komisijos strateginius siūlymus  ir įvertintas pagrindines priežastis, kodėl yra  siūlomas balsavimas internetu kaip alternatyvus būdas šalia jau esamų. Kalbą sakė Komisijos ir Seimo narys Andrius Bagdonas, siūlydamas internetinį balsavimą išbandyti  2023 metų savivaldos rinkimuose. Pranešimus skaitė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, taip pat  Seimo darbo grupės Lietuvos Respublikos rinkimų sistemos analizei atlikti ir reikalingų įstatymų projektams parengti vadovas Andrius Vyšniauskas, kuris pasiūlė susitelkti ir orientuotis į 2024  metų rinkimus, išskirdamas tris iššūkius dėl kibernetino saugumo, dėl asmenų dalyvaujančių rinkimuose identifikavimo ir dėl balsų pirkimo galimybės. Naudinga patirtimi dėl internetinio  balsavimo pasidalino posėdžio svečias Estijos Respublikos parlamento narys Erki Savisaar.

Dėl konsulinių paslaugų gerinimo kalbėjo komisijos narys Rytis Virbalis, pabrėždamas, kad šio posėdžio tikslas yra paskatinti konsulinių paslaugų skaitmenizaciją. Pranešimus skaitė LR Užsienio reikalų ministerijos kanclerė Inga Černiuk ir Konsulinio departamento direktorius Audrius Bendinskas, kuris pristatydamas skaitmenizavimo galimybes pabrėžė, kad konsulinių paslaugų ir valstybės teikiamų paslaugų skaimenizavimas turi būti bendras, nes tik konsulinių paslaugų skaitmenizavimo neužteks. Buvo pabrėžta, kad daug valstybės paslaugų yra skaitmenizuota, tačiau visuomenė apie tai yra mažai informuota.

Posėdžio pabaigoje, po komisijos narių pasisakymų, išklausytų pranešimų ir vykusių diskusijų, Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija priėmė dvi rezoliucijas:

„Dėl konsulinių paslaugų teikimo“: https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=32917  

„Dėl balsavimo internetu rinkimuose įgyvendinimo“: https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=32918

The post Lietuvos piliečiams ir visai pasaulio lietuvių bendruomenei aktualūs klausimai appeared first on Voruta.

Prof. dr. Rimas Vaičaitis. Nuotr. asmeninio albumo

Irena Valys, PLB XIV-XV Seimo narė; JAV LB XX -XXI Tarybos narė; JAV LB Rytinės Connecticut apylinkės pirmininkė JAV lietuviško radijo „Tėvynės Garsai“ darbuotoja, www.voruta.lt

Išeivijoje Lietuvių Bendruomenė yra pastogė lietuviams su gražia vizija – puoselėti lietuvybę ir ją perduoti kartų kartoms. JAV Lietuvių Bendruomenė gali didžiuotis turėdama tokią ryškią asmenybę, ypatingai nusipelniusį visuomenei Amerikoje bei pasaulyje garsinantį Lietuvą – gerbiamą prof. dr. RIMĄ VAIČAITĮ, balandžio 30 d. mėnesį minėjusį garbingą 80 metų jubiliejų.

Ypač jaudinanti asmenybė – nusipelnęs mokslininkas, atsidavęs savo studentams ir doktorantams pedagogas, reiklus sau ir kitiems, įžvalgus, dalykiškas ir preciziškai tvarkingas tiek administraciniame darbe, tiek moksliniuose tyrimuose, inteligentiškas, sugebėjęs žmoguje įžiūrėti charakterį savo sudėtingais gyvenimo vingiais, kuris tėvynėje Lietuvoje tik įleidęs šaknis, visą gyvenimą kūrė ir nugyveno Amerikoje, bet liko tikru patriotu lietuviu, dalį savęs paskyręs Lietuvai, rašantis lietuviškai eilėraščius ir net kalbantis puikiu suvalkietišku dialektu – tai Rimo Vaičaičio vizitinė kortelė.

Prof. dr. R. Vaičaitis LR Mokslų Akademijoje. Nuotr. asmeninio albumo

Prof. dr. RIMAS VAIČAITIS gim. 1941 m. balandžio 30 d. Šakiuose, Lietuvoje. Kolumbijos universiteto profesorius emeritas (1990-2008) Niujorke. JAV; Korporacijos “Lucius Pitkin” vyriausias inžinierius Niujorke;  NASA aeronautikos mokslų inžinierius (1976 ir 1984). Virdžinija. JAV. 1972 m. – Princetono Universiteto vizituojantis mokslininkas. JAV. 1973-2010 m. –  Gugenhaimo lėktuvų struktūrų instituto direktorius Kolumbijos universitete.

Nuo 1993 m. Kauno Technologijos Universiteto garbės daktaras (Honoris Causa). Nuo 1994 m. – Lietuvos mokslų akademijos, pirmasis lietuvis mokslininkas išeivijoje, tikrasis narys. Vytauto Didžiojo Universiteto (1990-1996) ir Kauno Technologijos Universiteto (1992-1995) senatų narys. Asmeninėmis lėšomis ir pagalba padėjęs atkuriant Vytauto Didžiojo Universitetą.

KTU mokslininkų komiteto narys vertinant mokslinius ir techninius straipsnius (2009-2015). Mokslininkas, kiekvienais metais vykdamas skaityti paskaitas, aplankantis ir gimtųjų Šakių biblioteką, kurioje pristato savo naujus eilėraščius ir išleidžiamas poezijos knygeles, susitinka su visuomene.

Kelionė iš Lietuvos šaltojo karo su Sovietų sąjunga metu

Baigiantis karui R. Vaičaičio tėvas Kostas, vežiojęs sunkvežimiu krovinius, buvo nublokštas už fronto linijos.  Iš Vokietijos pabėgėlių stovyklos bandė grįžti į šeimą, bet atsidūrė Amerikoje. Geležinės uždangos metu, niekas nežinojo ar jis gyvas. Tuo metu, nuo nesibaigiančių darbų, mirė mama. Zanavykijos krašto vaikas vos aštuonerių, tapo pusiau našlaičiu. Brolį su sese  priglaudė giminaičiai. Rimas iš gailesčio priglaudžiamas Žygėnų kaime (Šakiai) svetimų žmonių Neverauskų, čia pradėjo lankyti pradžios mokyklą. Baigus du skyrius, patenka į mamos brolio šeimą prie Sintautų. Vėliau paima tėvo sesuo Matuzienė, gyvenanti šalia Žygėnų esančiame Kregždančių kaime. 1956m. pradžios mokslus užbaigia Valenčiūnų septynmetėje mokykloje. Giminaičiams nusprendus, jog sunkiais pokario metais tokio mokslo ir pakaks, metus nesimoko.

Rimui labai patiko muzika. Džiaugsmas buvo, kai iš tėvo siuntiniu dovanų gavo akordeoną. Išmoko groti ir net tapo patraukliu muzikantu vestuvėse bei renginiuose. Taigi, gimtinėje suvalkietis paauglys Rimas tampa “įžymybe”. Tačiau jam pasiseka patekti į Kidulių vidurinę mokyklą, apsigyvena bendrabutyje ir baigia pagrindinius mokslus (1957-1960). Vargo pakako kaip ir visiems pokario vaikams.

Likimo nublokštas į JAV

Po penkiolikos sunkių metų (1960 m. N.Chruščiovo valdymo laikotarpiu JAV ir SSRS buvo sudarę sutartį, leidžiančią išskirtoms šeimoms susijungti) pagaliau devyniolikametį Rimą su jaunesne sese Virginija, tėvas galėjo pasikviesti į Čikagą. Nors tėvas buvo vedęs, bet vaikais rūpinosi ir buvo apsupti meile. Tėvų skatinamas, Rimas ėmėsi rimtai mokytis anglų kalbos. Daug valandų praleisdavo prie knygų, tačiau hobis buvo ir sportas bei kalnų slidinėjimas. Apsisprendus, kad nori būti lakūnu, paaiškėjo, jog tai beveik neįmanoma, bet jį domino viskas, kas susiję su skraidymais ir kosmosu, tad pasirinko aeronautikos inžineriją. Prasideda studijos Ilinojaus Universitete Urbanoje, čia jis išrenkamas labiausiai pasižymėjusiu jaunu absolventu aeronautikoje.

1967 metais baigia bakalaurą, po metų – magistrą ir apsigina daktaro disertaciją iš aeronautikos inžinerijos (1970 m.) įgydamas mokslų daktaro laipsnį. Svarbiausia tai, kad buvo pirmasis studentas, lietuvis migrantas, apginęs disertaciją! O Ilinojaus Universitete aplamai tai buvo pirmoji disertacija! Tokią šlovę pasaulyje garsiai mokslo šventovei pelnė likimo pakylėtas varganas Lietuvos vaikas!

Savo mokslinę ir pedagoginę veiklą pradėjęs Ilinojaus Universitete aeronautikos inžinerijos katedroje, jaunas mokslininkas sutinka būsimą žmoną Auksę Paplėnaitę. Santuokoje užaugina dvi dukras, kurios įgijusios pedagogikos magistrus, kalbančios lietuviškai ir dirbančios mokytojomis, tėvams padovanojo trys anūkus.

Stulbinanti darbinė patirtis

Baigus studijas kviečiamas dirbti pramonėje, tačiau nepaisant tuo metu didesnio atlygio pramonėje, jis siekė įsitvirtinti mokslo srityje. Prof. dr. R. Vaičaičiui 1970 m. pavyko laimėti konkursą ir gauti darbą Kolumbijos Universitete (Columbia University), Niujorke. Juk tai vienas pasaulio geriausių (dešimtuke) privačių universitetų.

Dirbant NASA, vienas iš projektų yra patentuotas. Kuriant erdvėlaivį “Shuttle” mokslininkas dalyvavo triukšmo ir virpesių tyrimuose, kurie pagerino termines izoliacijos savybes. Sprendė problemas susijusias su vibracijomis, pasireiškiančiomis kosminės stoties viduje. Daug darbo įdėta ir atiduota jėgų naujų tipų propelerių (šešiasparnių) lėktuvų kūrimo projekte. Dirbo kuriant super greitus lėktuvus, kurie galėtų pasiekti 20 kartų didesnį už garso greitį. Tokiu greičiu skrendant iš Vilniaus į Niujorką, nuskristi galima per 20 min., o į Tokiją nereiktų nė valandos.

Prof. dr. R. Vaičaitis tarp įžymių mokslininkų, trečias iš kairės. Nuotr. asmeninio albumo

Prof. R.Vaičaitis dirbo tirdamas tiltų svyravimų dinamiką – prie lankomiausio JAV objekto,  67m. aukščio San Francisko “Aukso vartų” (The Golden Gate Bridge). Tai į šonus, aukštyn-žemyn ir veikiant sukimo jėgai trijų fazių vienu metu svyravimai bei jų sukelti virpesiai (ilgiausi tiltai yra Japonijoje, kurių svyravimų poslinkis 4-5metrai!).

Dirbo ir prie dangoraižių virpesių (stipriam vėjui pučiant 30-40cm pastato pakrypimas), kai kyla turbulentiniai vėjo sūkuriai. Taip pat dirbo prie dangoraižių problemos – langai ir apdangos, kad jie neiškristų (pasaulio prekybos centro World Trade Centre „dvyniai“ dėl kylančių virpesių ir svyravimų; Po įvykdytos teroristinės atakos, dabar atstatyti vieni aukščiausių pastatų pasaulyje.

1992 m. dirbo Wright-Petterson aviacijos aeronautikos laboratorijoje Deitone (JAV).

Lietuvių bendruomenė – neatsiejama Lietuvos dalis

Prof. dr. Rimas Vaičaitis aktyviai dalyvauja išeivijos lietuviškoje veikloje: 1979-1982m. Maironio lituanistinėje mokykloje tėvų komiteto pirmininkas, Niujorke; 1979-1982 m. JAV LB Niujorko apylinkės komiteto narys; 1993-1996 m. renkamas JAV LB XV Tarybos nariu; Nuo 1994-2009 m. Niujorko atletų klubo komiteto narys ir vyrų tinklinio treneris; 2016 m. JAV LB Krašto Valdybos vicepirmininkas specialiems projektams ir mokslo reikalams; Tautos Fondo Niujorke direktorių tarybos narys ir lėšų skirstymo komiteto pirmininkas (1990-1993); Lietuvių kredito kooperatyvo “KASA” prezidentas (1987-1991) Niujorke; Organizavo bei administravo pats pakviesdamas KTU “Nemuno” šokių ansamblio gastroles į Niujorką (1987-1991). Aktyviai reiškėsi sporte – sportinio ėjimo kvalifikacijoje, kaip Lietuvos pilietis, laimėjo Amerikos rekordą su kelialapiu į Tokijo olimpiadą (1994), tačiau negalėjo Ameriką reprezentuoti, nes neturėjo pilietybės.

Vadovėlio “Konstrukcijų virpesiai” (skirto inžinerinių studijų krypčių studentams ir statybininkams bei tiems, kurie susiduria su įvairių kitokių mechanizmų virpesiais) išleisto 2014 metais Lietuvoje bendraautorius.

Prof. dr. R. Vaičaitis Šakių bibliotekoje 2019m. gegužę eilėraščių knygos pristatyme. Nuotr. asmeninio albumo

Vaičaitis! …pavardė kiekvienam asocijuojasi su Lietuvos dainiaus Prano Vaičaičio, eiliavusio meilę Tėvynei. Taip, tai ta pati giminė, gal todėl ir profesorius rašo eilėraščius lietuvių kalboje. O kadangi mokslininko šaknys Lietuvoje ir visada jam rūpėjo jos ateitis, mokslo ir universitetų klestėjimas bei ekonominės gerovės kilimas, dar 1976 m. mokslininkas Lietuvos mokslų akademijos ir Vilniaus universiteto buvo pakviestas į Tėvynę kur pradėjo skaityti (neatlygintinai) paskaitas KTU ir tuomečiame Vilniaus inžinerinės statybos institute (VGTU). Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, profesorius lankosi KTU beveik kasmet – skaito paskaitas, veda seminarus, dalyvauja pasitarimuose (asmeninėmis lėšomis). Mokslininkas bendrauja su Lietuvos žemės ūkio universitetu, Inžinerijos fakultetu ir Mechanikos katedra.  Ne tik bendradarbiauja su Lietuvos pedagogais ir mokslininkais, skaito paskaitas, bet siunčia techninės medžiagos, straipsnius, vadovėlius universitetų bibliotekoms. 1989 m. pirmą kartą pokario Lietuvoje buvo sudaryta galimybė 140-čiai architektų, mokslininkų, muzikų, medikų, menininkų dalyvauti šeštajame „Mokslo ir Kūrybos Simpoziume“, Čikagoje, jo pirmininku buvo prof. dr. R. Vaičaitis. Dėl lietuvių dalyvavimo ir atvykimo į JAV vėl gi, pasirūpino pats profesorius (padengdamas dalines išlaidas) ir dr. St. Bačkaičio pagalba. Anuomet delegacija galėjo atskristi tik iki Niujorko, profesorius organizavo skrydžius, autobusus, traukinius bei privačius automobilius pervežimui iki Čikagos ir apgyvendinimą.

1990 m. jis įsteigė stipendijų fondą Lietuvos studentams (Pasaulio Lietuvių Bendruomenės fondas). 1993 m. asmeninėmis lėšomis įsteigė dvi stipendijas KTU mechaniką studijuojantiems doktorantūrą studentams. Sudarė galimybę jauniems Lietuvos mokslininkams stažuotis Kolumbijos universitete Niujorke.  Jo iniciatyva surinktos lėšos, įsteigti paaukojusių asmenų vardines stipendijas  jauniems Lietuvos muzikantams, menininkams bei kitiems asmenims skatinant juos pasilikti Lietuvoje. Kaip pranešėjas dalyvavo klausytojus supažindinti su naujomis inžinerijos temomis ir įžvalgomis, mokslo ir kūrybos simpoziume Kaune.

2007 m. Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija už mokslo laimėjimus fizinių, biomedicines ir tiksliųjų mokslų srityje paskyrė mokslo premiją, įsteigtą žymiems užsienio mokslininkams. Šią premiją mokslininkas R. Vaičaitis paaukojo V. Stulginskio universitetui kompiuterinei ir laboratorinei įrangai įsigyti.

Mokslininkas rašo eilėraščius lietuvių kalboje, Lietuvoje išspausdintos poezijos knygos: “Kryžkelė”(2016), “Toliai”(2018), “Atspindžiai(2019), “Sugrįžimai”(2021) – gimtuosiuose Šakiuose jau išspausdinta mokslininko 80-čio jubiliejuj.

Mokslinė veikla ir pasiekimai

Profesoriaus emerito Dr. R. Vaičaičio rašytinis palikimas, publikacijos apima daugiau kaip 200 paskelbtų mokslinių darbų įvairių mokslo sričių temomis iš: struktūrinės dinamikos; tiesinių ir netiesinių virpesių; atsitiktinių procesų dinamikos; vėjo inžinerijos, dangoraižių ir kabančių tiltų virpesių; triukšmo perdavimo ir kontrolės lėktuvuose, kosmoso stotyse; terminių izoliacijų virpesių super greituose lėktuvuose, aktyvaus virpesių slopinimo tema. Jis yra įvairių JAV nacionalinių laboratorijų, aviacijos, jūrų laivyno, NASA ir per šešiasdešimt įvairių inžinerijos firmų JAV ir Kanadoje konsultantas. Dėstė paskaitas ne tik JAV, bet ir Kanados, Japonijos, Europos universitetuose bei mokslo įstaigose, inžinerijos firmose. Kolumbijos Universitete, Niujorke, kaip nusipelnęs profesorius ir pedagoginio meno meistras, pagerbtas ir įrašytas bronzinėje lentoje “Great Teachers”.

Jis yra įvairių mokslo asociacijų JAV komitetų narys; mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narys; asociacijų “Sigma Xi”, “Sigma Gamma Tau”, “Xi Epsilon”, “Who’s Who in America”, “Who’s Who in the World”, “Who’s Who in Technology”, “American Men and Women of Science” narys.

Amerikos televizijos CBS ir CNN vakaro žiniose kaip ekspertas komentatorius dėl kosminės šaudyklės “Space shuttle” galimybių analizės, sėkmingai grįžti iš kosmoso į žemę, kuomet terminė izoliacija buvo apgadinta ir susidarė techninės nusileidimo problemos.

Prof. dr. R. Vaičaitis. Nuotr. asmeninio albumo

Nesuklysiu pasakiusi, jog daugelis šiandien pažįstame prof. dr. Rimą Vaičaitį, kaip sąžiningą, aukštų rezultatų moksle, savo srityje, visuomeninėje veikloje, pasiekusį žmogų. JAV Lietuvių Bendruomenės Krašto Valdyba 2015 m. vasario 21d. profesorių apdovanojo “Žalgirio medaliu” už nuoširdų visuomeninį darbą bei paramą mokslo srityje. 2016 m. JAV Lietuvių Bendruomenė teikė projektui “Yra šalis…” Lietuvoje – kuriančių ir dirbančių garbingų asmenybių, Lietuvai nusipelniusių, inžinierių kategorijoje. Tai projektas, kuriame Lietuvos Valstybės 100-jo jubiliejaus (2018m.) proga buvo pristatyti elitas ir tikroji Lietuva.

Toli, ten, ji – gimtinė, bet taip arti – visada širdyje ir prisiminimuose. Prof. dr. Rimas Vaičaitis važiuoja ir veža Lietuvos studentams ne tik svetur atkakliai besimokant įgytas žinias, bet jau savo paties sukurtą, aukštai įvertintą mokslinę kraitį, kad perduotų ją Lietuvai! Dėl pasaulinės viruso pandemijos įvyko pertrauka, o šiuo metu – rūpinasi sunkiai sergančia savo sutuoktine, vildamasis, kad iki vasaros dar aplankys Lietuvą.

Kaip pats savo viename iš eilėraščių sako:

“… sugrįžk – tėvynė tavęs laukia,

Kur žalioje vaikystėje lakstei…”

(“Sugrįžk”, 2012 m.).      

The post Dalį savęs paskyręs Lietuvai. Minime prof. emerito dr. Rimo Vaičaičio 80 metų jubiliejų appeared first on Voruta.

www.voruta.lt

Gegužės 21d. LR Seimo Konstitucijos salėje ir nuotoliniu būdu įvyko Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos eilinis posėdis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, dėl pilietybės atkūrimo, referendumo įgyvendinimo galimybių.

Atidarė komisijos posėdį ir jam pirmininkavo LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkai Dalia Asanavičiūtė ir Jonas Bružas.

Susirinkusius į posėdį pasveikino LR Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, kuri savo kalboje padėkojo už lietuvybės puoselėjimą. Ministė Pirmininkė kalbėjo, kad ryšys su diaspora yra labai svarbus, pasidžiaugė užsienyje gyvenančių lietuvių aktyvumu, ir pabrėžė, kad vienas iš vyriausybės prioritetų yra „sugrįžtanti Lietuva“.

Dėl referendumo ir Pilietybės įstatymo tobulinimo galimybių, siekiant Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, įgijus kitos valstybės pilietybę kalbėjo LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narys Gediminas Ramanauskas. Savo kalboje komisijos narys pabrėžė, kad vienas svarbiausių, jei ne pats svarbiausias, klausimas diasporai yra pilietybės klausimas. Komisijos narys pateikė komisijos siūlymus sėkmingam pilietybės klausimo sprendimui akcentuodamas, kad būtina pritarti LR Pilietybės įstatymo Nr.XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.XIVP-430, kuris patikslina asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio LR pilietybę, apibrėžimą. Taip pat G.Ramanauskas pabrėžė, kad reikėtų atidėti Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo dokumentų rengimą ir sprendimų dėl LR pilietybės netekimo priėmimą iki įvyks numatomas referendumas dėl LR pilietybės išsaugojimo 2024 metais, jei šis referendumas būtų skelbiamas. G.Ramanauskas pabrėžė referendumo dėl pilietybės svarbą.

Šios komisijos narys Rytis Virbalis savo kalboje pabrėžė, kad pilietybė nėra tik teisinė sąvoka ar socialinė kategorija, bet tai yra ypatingas – juridinis, socialinis, kultūrinis, emocinis, psichologinis- piliečio ryšys su savo valstybe ir netekimas pilietybės tai nėra tik formalus teisės aktas. Kalbant apie planuojamą referendumą R.Virbalis akcentavo išankstinės informacijos apie referendumą svarbą ir, kad didelį aiškinamąjį darbą turėtų atlikti ne tik užsienio lietuviai, bet ir Lietuvos vyriausybė, ambasados, savivaldybės,  seimo nariai, politinės partijos.

Savo pranešime „Ką išmokome iš 2019 m. referendumo ir kaip toliau?!“ Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke pabrėžė, kad tuometinis  referendumas buvo paskelbtas per vėlai, sunki ir paini formuluotė, nevieningi LR vadovai, vyriausybinės institucijos, politinės partijos. D.Henkė pabrėžė, kad pilietybės išsaugojimas turi būti valstybės prioritetinis klausimas, kurį spręsti reikia sutelkiant visas jėgas ir pačiu greičiausiu būdu.

Apie migracijos politikos aktualijas kalbėjo  LR Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė Evelina Gudzinskaitė savo  pranešime  dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pristatė Lietuvos pilietybės praradimo ir atkūrimo atvejų statistiką, pabrėždama, kad daugiau yra atvejų kai pilietybė atgaunama nei jos netenkama. Direktorė kalbėjo apie šiuo metų galiojančius reikalavimus išeiviams norintiems atgauti Lietuvos Respublikos pilietybę, apie pagrindines Lietuvos pilietybės neatkūrimo priežastis.

LR Seimo narė ir LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė pateikė informaciją apie Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo  Nr.XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, akcentuodama, kad vietoj „iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo“ įrašytas „bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio15 d.“ leistų išvengti keistų nesusipratimų sprendžiant pilietybės atkūrimo ir išsaugojimo klausimus. Pabrėžė, kad projekte siekiama aiškumo patikslinant 2 straipsnio nuostatas ir sukonkretinant asmenis, kuriems gali būti atkuriama pilietybė. Seimo narė teigia, kad tikisi jog  Seimas palaikys šį projektą.

Apie teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą įgyvendinimo problemas kalbėjo advokatų kontoros „Glimstedt“ vyr.teisininkas Ovidijus Speičys. Savo kalboje O.Speičys pabrėžė, kad nors Migracijos departamento pateikta statistika rodo gražius rezultatus , tačiau patirtis sako, jog yra labai daug žmonių, kuriems Migracijos departamente pilietybės atkurti nepavyksta. O.Speičys kalbėjo apie reikalavimus, taikomus praktikoje, akcentuodamas pagrindines problemas, su kuriomis susiduria Lietuvos Respublikos pilietybę siekiantys atkurti asmenys,  kartu siūlydamas sprendimo būdus, vienas kurių būtų Pilietybės įstatymo tobulinimas.

Seimo narys Stasys Tumėnas pasidomėjo Vidaus reikalų ministerijos atstovų, kodėl užsitęsia pilietybės atkūrimo svarstymo klausimas daug ilgiau nei teigia Migracijos departamento pateiktas 5 mėnesių terminas ir kodėl tos pačios šeimos vienas narys atgauna pilietybę, o kitas ne.

Komisijos nario pavaduotojas Tomas Girnius akcentavo, kad  pagal LR Konstituciją referendumas organizuojamas valstybei ir tautai svarbiausiais klausimas, o užsienyje gyvenančių lietuvių mažumos teisė į dvigubą pilietybę, nėra tokios svarbos klausimas, nors jis nepaprastai rūpi šiai lietuvių daliai. Tomas Girnius kreipėsi į LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narius, prašydamas padėti surasti alternatyvų būdą teigiamai išspręsti pilietybės klausimą, kuris užsienio lietuviams yra gyvybiškai svarbus, o daugumai Lietuvoje gyvenančių lietuvių , suprantamai, nėra itin svarbus klausimas.

Seimo narė Dalia Asanavičiūtė atsakydama į T.Girniaus kreipimąsi priminė, kad LR Konstitucijoje yra nurodyta, jog Konstitucijos I skirsnis gali būti keičiamas tik referendumo būdu. Paragino nesiblaškyti, susikaupti referendumui, primindama, kad didžioji dalis balsavusių įvykusiame referendume buvo gyvenantys Lietuvoje.

Apie problemas, su kuriomis susiduria  asmenys  mėginantys įrodyti savo teises atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę kalbėjo posėdžio svečias Nida Degutienė.

Posėdžio pabaigoje, po komisijos narių ir posėdžio svečių pranešimų, pasisakymų ir vykusių diskusijų, Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija priėmė dvi  rezoliucijas  „Dėl privalomojo referendumo skelbimo ir įgyvendinimo“  ir „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybes įstatymo įgyvendinimo ir tobulinimo“.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija bendru sutarimu priėmė dvi rezoliucijas:

“Dėl privalomojo referendumo skelbimo ir įgyvendinimo“:

https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=34028 ir

“Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo ir tobulinimo“:

https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=34027

The post Posėdis dėl LR pilietybės išsaugojimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, dėl pilietybės atkūrimo, referendumo įgyvendinimo galimybių appeared first on Voruta.

Šiųmetė pavasario mugė sukvietė gausų būrį dalyvių ir svečių. Živilės Gurauskienės nuotr.

„Dirvos” korespondentė Živilė Gurauskienė, JAV, Čikaga, Lemontas, www.voruta.lt

Gegužės 16 dieną, Bažnyčiai švenčiant Kristaus žengimo į Dangų iškilmę, kuri minima keturiasdešimt dienų po Velykų, Lemonte, Pasaulio Lietuvių Centre (PLC), po Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijos bažnyčioje kunigo Vaido Lukoševičiaus SJ aukojamų šv. Mišių, išeivijos lietuviai rinkosi į kasmetinę pavasario mugę. 

Priekiniame PLC kiemelyje po atviru dangumi šiųmetė pavasario mugė sukvietė gausų būrį dalyvių ir svečių pasitikti vasaros. Šventės metu, džiuginant puikiam orui, susirinkusieji mėgavosi gera nuotaika ir vaišinosi karštais patiekalais ir lietuvišku alumi, o gyva akordeono muzika linksmino ir kvietė šokti Zenonas Gailius.

Menininkė Otilija Kasparaitis pristatė naują savo dirbinių kolekciją. Živilės Gurauskienės nuotr.

Renginio metu kalbinta juvelyriniais dirbiniais prekiavusi Otilija Kasparaitis tikino, kad ši, po ilgos pertraukos menininkus subūrusi mugė, buvo ypač laukiama ir, besidomintiesiems jos dirbiniais, pristatė naują savo kolekciją – kumihimo, japoniška pynimo, technika pintas apyrankes ir kaklo papuošalus, komponuojant gintarą su sidabru.

Po ilgos pertraukos menininkus subūrusi mugė buvo ypač laukiama. Živilės Gurauskienės nuotr.

„Tai pirmoji iš keturių šiais metais numatytų mugių, – kalbėjo šventę organizavusi PLC lėšų telkimo koordinatorė Diana Aleknaitė, – joje dalyvavo penkiasdešimt prekiautojų įvairiais meno dirbiniais, kepiniais bei paslaugomis. Sulaukėme apie 600 svečių. Renginio metu vyko loterija 50/50: parduota  bilietų už 840 dol., pusę šios sumos, 420 dol.,  laimėjo Linda Gehrt iš Des Planes”. Padėkojusi už puikų bendradarbiavimą visiems susirinkusiems – šventės dalyviams, svečiams ir savanoriams, renginio organizatorė priminė, jog vasaros mugė jau netrukus, ir liepos 18 dieną visi bus vėl laukiame PLC kiemelyje.

Renginio svečius varpelių skambesiu pasitiko Lietuvių dailės muziejaus galerijos „Siela“ direktorė Asta Zimkus. Živilės Gurauskienės nuotr.

The post Pasaulio lietuvių centre Lemonte – kasmetinė pavasario mugė appeared first on Voruta.

www.voruta.lt

Argentinos lietuvių kultūros  draugijos ,,Nemunas“ valdybos ir Šokių Šventės Ruošos Komiteto vardu norėtume pranešti, kad dėl dabartinės situacijos, susijusios su Covid-19 pandemija Argentinoje,  Šokių Šventės Argentinoje data bus perkelta į 2022 m. gruodžio mėn. 17 d., šeštadienį.

Iki šiol visoje Argentinoje yra 75 tūkst. 056 mirusių ir 3 mln. 586 tūkst. 736 sergančių. Per paskutinį  mėnesį situacija pablogėjo, vakar per vieną parą užregistruota daugiau kaip  37 tūkst. sergančių.

Dar informuojame, kad vakcinavimas toliau vyksta: 11 mln. 301 tūkst. 873 gavo vaikciną ( 8 mln. 859 tūkst. 099 gavo pirmąją, o  2 mln. 442 tūkst. 774 gavo abi vakcinos dozes).

Tikimės, kad ateityje bus geriau ir 2022 m. visame pasaulyje situacija bus gera.
Tad su Valdyba ir Ruošos Komitetu išnagrinėję padėtį dėl Covid-19 informuojame apie galutinį sprendimą.
Toliau dirbame prie Šokių Šventės Argentinoje, šiuo metu atnaujiname informaciją mūsų interneto svetainė www.nemunasargentina.com (šiuo metu neveikia, pakeisime domeną)

Argentinos lietuvių draugijos „Nemunas“ valdyba
Šokių Šventės Ruošos Komitetas

The post Šokių šventė Argentinoje dėl Covid-19 perkelta į 2022 metus appeared first on Voruta.

„Dirvos“ korespondentė Živilė Gurauskienė, JAV, Čikaga, www.voruta.lt

Gegužės 26–ąją, Sakartvelui švenčiant  103–ąsias Nepriklausomybės metines, inžinierius Rimantas A. Kunčas–Žemaitaitis skaitytojams pristato jo kolekcijoje esančius pašto ženklus, išleistus Sakartvelui atkūrus Nepriklausomybę.

Iliustracijoje matome voką, skirtą dekoratyviniam taikomajam Sakartvelo menui – siuvinėtam aksomui (A – voko aversas, B – dalis reverso). Ant voko esančiuose pirmuosiuose pašto ženkluose, Sakartvelui atkūrus Nepriklausomybę, 1992 07 31 išleistuose šios šalies pašto, matome valstybinės vėliavos spalvų Sakartvelo žemėlapį.  Šie pašto ženklai atspauduoti dar sovietmečiu naudotu Tbilisio pašto atspaudu su sovietine atributika. Tie patys pašto ženklai buvo išleisti po 10–ies metų, minint, kaip nurodo atspaudas, šių ženklų išleidimo dešimtmetį (C).

1918 metų gegužės 26-ąją Sakartvelo vyriausybė paskelbė šalies Nepriklausomybę. Pirmoji nepriklausoma Demokratinė Respublika gyvavo tik trejus metus – iki 1921-ųjų vasario. Nuo 1922 m. iki 1991 m. Sakartvelas buvo okupuotas Sovietų sąjungos. Šalies Nepriklausomybė atkurta 1991–ųjų pavasarį.

Sakartvelas yra autentiškas Kaukazo ir Juodosios jūros globoje įsikūrusios šalies pavadinimas, kartvelų vartojamas nuo senų laikų. Tuo tarpu „Gruzija“ yra kildinamas iš persiško šios tautos pavadinimo „gurğān“, reiškiančio „gauruoti vilkai“ – iš jo rusai ir suformavo vietovardį  „Gruzija“, kuris kartvelams niekada netapo artimas. Lietuva – pirmoji valstybė pasaulyje 2018 metų gegužę pripažinusi šios šalies pavadinimą – „Sakartvelas“, kaip antrąjį neoficialųjį pavadinimą, o šiam labai greitai prigijus, jau 2020 m. gruodžio 21 d. iš valstybių pavadinimus nustatančio dokumento buvo išbrauktas pavadinimas „Gruzija“ ir paliktas vienintelis tikrasis šalies pavadinimas – „Sakartvelas“.

The post Živilė Gurauskienė. Sakartvelo Nepriklausomybės metinės pašto ženkluose appeared first on Voruta.

Lenkijos pašto išleistas atvirukas, iliustruotas pašto ženklu, vaizduojančiu karaliaus Jono Kazimiero Vazos Jogailaičio auką Dievo Motinai pagal Jono Mateikos paveikslą. Rimanto A. Kunčo-Žemaitaičio nuotr.

„Dirvos“ korespondentė Živilė Gurauskienė, Čikaga, Lemontas (JAV), www.voruta.lt

Pirmąjį gegužės sekmadienį, Lietuvoje švenčiant Motinos dieną, Bažnyčia visus tikinčiuosius kviečia gegužinėms pamaldoms, kurių metu meldžiamasi už gyvas ir mirusias motinas. Šios pamaldos yra žinomos kaip labai sena religinė praktika ir jau XII amžiuje aptinkami aiškūs gegužinių pamaldų pėdsakai Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Apie 1840 metus jos įsigalėjo Lietuvoje ir Lenkijoje. Taigi gegužės mėnuo skirtas dangiškosios ir žemiškosios Motinos garbei.

Inžinierius Rimantas A. Kunčas–Žemaitaitis skaitytojams pristato jo kolekcijoje esančius vokus ir pašto ženklus, kuriuose atsispindi motinystės tema.

Motinos dienos sumanytoja yra Ona M. Jarvis – amerikietė, kurios motina mirė 1905 metais, antrąjį gegužės mėnesio sekmadienį. Pirmą kartą ši šventė buvo švęsta Crofton, W. V., miestelyje, iš kur buvo kilusi Ona Jarvis. Po to, 1908 m., Jarvis rūpinosi, kad būtų paskirta speciali diena pagerbti visoms motinoms Filadelfijos mieste. Ši šventė žmonėms užgavo širdis, taigi netrukus ėmė plaukti laiškai valdžios atstovams su prašymais, kad ji būtų oficialiai įteisinta visoje Amerikoje. 1913 m. Pensilvanijos valstybė paskelbė Motinos dienos šventę, o 1914 m. Senatas ir Kongresas priėmė rezoliuciją, kad Motinos diena būtų švenčiama visoje Amerikoje gegužės mėnesio antrąjį sekmadienį. Lietuvoje ši šventė buvo pradėta švęsti 1929 m. Jai buvo skiriamas pirmasis gegužės mėnesio sekmadienis. Tad, švęsdami Motinos dieną, prisimename tris savo motinas: Dievo Motiną, Motiną Gimdytoją ir Motiną Tėvynę. Beje, Motina prie verpimo ratelio yra mūsų tautos simbolis.

Pirmoje skaitytojams pateiktoje iliustracijoje matome Lenkijos pašto išleistą atviruką, iliustruotą pašto ženklu, vaizduojančiu karaliaus Jono Kazimiero Vazos Jogailaičio auką Dievo Motinai pagal Jono Mateikos paveikslą, kurio vertė 1, 30 zloto (zl). Pašto ženklo priede, iliustruotame Lvovo katedros Dievo motinos paveikslu, – karaliaus Kazimiero žodžiai, pasakyti pavedant abi šalis Dievo Motinos globai. Ant atviruko – dabartinio Lietuvos kardinolo Sigito Tamkevičiaus SJ parašas. Atvirukas skirtas 350–ajai Lietuvos ir Lenkijos karaliaus Kazimiero aukos Dievo Motinai sukakčiai Ukrainoje, Lvovo katedroje, paminėti, kuomet, užpuolus Švedijai, karalius Dievo Motinos globai pavedė Lietuvą ir Lenkiją. Atvirukas atspauduotas specialiai tam Poznanės pašto sukurtu atspaudu. Jame matome Lvovo katedrą, šalia – Lenkijos pašto išleistą pašto ženklą (1, 25 zl ) su Lvovo katedros Dievo Motina, kurios garbei karalius Kazimieras aukojo Lietuvą ir Lenkiją.

Rimanto A. Kunčo-Žemaitaičio nuotr.

Antroje Iliustracijoje skaitytojams pristatomas United Arab Respublic pašto išleistas vokas, skirtas Pasauliniams pabėgėlių metams (1960 m.). Voko iliustracijoje matome pabėgėlę palestinietę motiną su vaiku, rodančią į Palestinos žemėlapį. Už nugaros jiems – pabėgėlių stovyklos palapinė.  Tą patį vaizdą matome ir dviejuose pašto ženkluose (iš keturių pašto ženklų serijos) su tai progai sukurtu atspaudu. Kairėje šių pašto ženklų pusėje – Pasaulinius pabėgėlių metus paminėti skirtas ženklas. Iliustracijos apačioje, šalia pašto ženklo su Lietuvos valstybiniu herbu, matome 1995 m. Lietuvos pašto išleistą pašto ženklą su tekste jau minėta iliustracija – Motina prie verpimo ratelio, mokanti  vaiką skaityti iš maldaknygės (Petras Rimša. Lietuvos mokykla). Pašto ženklas atspauduotas 1995  06 03 Ukmergės pašto sukurtu atspaudu, skirtu paminėti pirmosios mokyklos Ukmergėje 250 m. jubiliejų.

Rimanto A. Kunčo-Žemaitaičio nuotr.

Trečioje iliustracijoje pateiktas Belgijos pašto išleistas proginis vokas bei trys pašto ženklai, skirti Ugandos pabėgėliams. Voko iliustracijoje matome Ugandos žemėlapį su Pasaulinius pabėgėlių metus paminėti skirtu ženklu. 3+1, 50 franko (F) vertės pašto ženkle matome pabėgėlę ugandietę motiną su vaiku. Už nugaros jiems –  oro kelias, kuriuo Ugandai buvo teikiama Belgijos pagalba. 6+3 franko (F) vertės pašto ženkle su dalimi Afrikos žemėlapio, kuriame matome Ugandą, rodomas visas minėtas oro kelias nuo Ugandos iki Belgijos. Pašto ženklai atspauduoti Belgijos sostinės Briuselio 1960 m. kovo 8 dienos proginiu atspaudu.

The post Živilė Gurauskienė. Motinystė pašto ženkluose appeared first on Voruta.

E. Lukoševičiaus nuotraukos

Ernestas Lukoševičius, Čikaga, JAV, www.voruta.lt

Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse taip pat esama daug didžių paminklų. Žymiausias jų – pirmasis pasaulyje paminklas Romui Kalantai, pastatytas 1979 m. Jo autorius – Ramojus Moziliauskas, dotuotas jis Šaulių sąjungos.

Ant paminklo parašyta „Romui Kalantai ir visiems, žuvusiems už Lietuvos laisvę kovoje prieš Raudonąjį tironą“. Būtent čia gegužės 15 d ir įvyko jau tradicija tapęs R. Kalantos žūties 49- ųjų metinių paminėjimas ir pagerbimas. Jį organizavo Lietuvos Šaulių Sąjunga Išeivijoje. 1974 m. JAV lietuvių laikraštis Dirva rašė: „kai liepsnose išnyksta lietuvio kūnas, jis jau niekada nebeišdils iš tautiečių atminties ir nedings iš tautos istorijos puslapių.“

1979 m. paminklo R. Kalantai atidengimas ir pašventinimas. Paminklo statybą ir lėšas jam inicijavo Lietuvos Šaulių Sąjunga Tremtyje. Jis kainavo net 20 000 dolerių. Ketvirtas iš kairės – paminklo autorius skulptorius R. Moziliauskas. Pirmas  iš dešinės – LŠST vadas K. Milkovaitis. Nuotrauka  VDKM archyvas

Deja šiais laikais mes esame liudininkai įvairių procesų, kurie trina mūsų atmintį ir nori kurti žmogų be atminties su visai kitomis vertybėmis. 1972 m. milicininkai ir okupantai spardė gėles R. Kalantos žūties vietoje, bet negalėjo sutrypti laisvės troškimo. Turime teisę ir pareigą tas vertybes, dėl kurių kovojo ir aukojosi R. Kalanta,  puoselėti ir saugoti Lietuvai ir ateities kartoms. Džiugu konstatuoti, kad ir už Atlanto jos nepamirštamos, jas puoselėja ir saugoja Lietuvos šauliai, ištikimi duotai priesaikai.

LŠSI vadas J.R Butkus tą pačią dieną pažymėjo savo 85 metų jubiliejų. Nuoširdžiai sveikiname su šauliška pagarba.

LŠSI nariai ir svečiai sveikina LŠSI vadą gimtadienio proga. Bendra nuotrauka

The post Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje pagerbtas R. Kalantos ir visų kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas appeared first on Voruta.

Renginio akimirkos. E. Lukoševičiaus nuotr.

Ernestas Lukoševičius, Lietuvos Šaulių Sąjunga Išeivijoje, Čikaga, JAV, www.voruta.lt

Lietuviai Čikagoje mini Gedulo ir Vilties dieną, pažymi ir švenčia Birželio sukilimo-Tautos sukilimo 80 – ąsias metines. Minėjimas prasidėjo Šv. Kazimiero kapinėse  kur buvo pagerbtas vienas iš   Birželio  sukilimo  vadovų ir organizatorių P. Narutis – Žukauskas(1920-2014), tai pat čia palaidoti Lietuvos generolai: P. Plechavičius, S. Dirmantas, K. Musteikis, M. Reklaitis.

Čikagoje Jaunimo Centre yra išskirtinės reikšmės ir architektūros pastatas su didžiuliu moderniu Vyčiu fasado priekyje, kieme stovi memorialas žuvusiems už Lietuvos laisvę, kuriame ir visi tradiciniai lietuviški simboliai – Vyčio kryžius, Gediminaičių stulpai ir Vytis.

Jo autorius architektas J. Mulokas. Jį 1959 m atidengė  Čikagos ramovėnai. Čia ir vyko pagrindinis ir tikriausiai vienintelis už Lietuvos ribų Birželio sukilimo pagerbimas ir minėjimas. Ji organizavo LŠSI ir Čikagos Jaunimo centras. Ceremonija prasidėjo vėliavų įnešimu ir vainiko padėjimu, visi sukilimo dalyviai pagerbti tylos ir susikaupimo minute.

Renginį vedė ir kalbėjo šaulys E. Lukoševičius, pagrindinis pranešėjas buvo svečias iš Vašingtono Lietuvos Gynybos atašė JAV ir Kanadai pavaduotojas  płk. ltn. G. Liubinas, tai pat visus labai nudžiugino gautas LR Seimo nario dr. L. Kasčiūno labai prasmingas tam specialiai skirtas sveikinimas. Kalbėjo ir kiti iškilus svečiai, buvo perduoti Kauno Sąjūdžio sveikinimai, kuriuos pasirašė dr. R. Kaminskas.

Renginyje dalyvavo ir JAV karo veteranai Don Varno skyrius ir jo vadovybė, jie pareiškė pagarbą Lietuvai ir jos didvyriams… Štai ką apie Birželio sukilimą rašė prof. E. Gudavičius: „Galima skaičiuoti, kiek dienų ar savaičių gyvavo Lietuvos valstybingumas 1941 m. vasarą, bet niekas nepaneigs, kad jis gyvavo. Galima kartoti, kad Lietuva kapituliavo 1940 m., bet niekas nepaneigė, kad ji sėkmingai sukilo 1941-ųjų birželį. Visa tai birželio 23-ąją iškelia į vieną vietą greta su Vasario 16-ąja ir Kovo 11 – ąja“. Su viltimi ir tikėjimu, niekas nepamiršta niekas neužmiršta.

The post Lietuviai Čikagoje mini Gedulo ir Vilties dieną, pažymi ir švenčia Birželio sukilimo-Tautos sukilimo 80 metines appeared first on Voruta.

www.voruta.lt

Birželio 16 d. 14 val. Lietuvos laiku, LR Seimo Konstitucijos salėje  ir nuotoliniu būdu įvyko  Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdis, kuris buvo paskutinis šių metų pavasario sesijoje. Posėdis buvo skirtas Sovietų Sąjungos vykdytų Lietuvos gyventojų pirmųjų masinių trėmimų į Rytus 80-mečiui paminėti, jame buvo svarstomi pagalbos tremtiniams klausimai.

Šį posėdį atidarė ir jam pirmininkavo LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkai Dalia Asanavičiūtė ir Jonas Bružas.

Pasveikino susirinkusius į šį ypatingą posėdį Lietuvos Respublikos ambasadorius Rusijos Federacijoje Eitvydas Bajarūnas. Dėkodamas Lietuvos valstybei už pagalbą po Rusijos Federaciją išsimėčiusioms lietuviškoms bendruomenėms, ambasadorius pakvietė bendruomenes bendrauti su Lietuvos institucijomis ir bendruomenes tarp savęs. Ambasadoriaus E. Bajarūno  teigimu didžiausia dovana lietuviams gyvenantiems užsienyje būtų politikos „Viena Lietuva“ įgyvendinimas, neskaldant ir neskirstant į gyvenančius Lietuvoje ir į gyvenančius už Lietuvos ribų.

Posėdyje kalbėjo šios Komisijos narė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė dr.Laima Andrikienė. Savo labai jautrioje kalboje signatarė sakė: „Lietuva yra gerbiama ir girdima pasaulyje, esame kitų, pavergtų tautų gynėja ir mūsų patirtis rodo, kad kalėjimo durys kažkada atsiveria“. Seimo narė L.Andrikienė pabrėžė: „tam kad Lietuva klęstėtų, turime dirbti, kad prie valstybės vairo sėstų tie, kurie myli Lietuvą, o ne tie, kurie myli patys save Lietuvoje“.

Komisijos narys, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas prof.Vytautas Juozapaitis pasveikindamas posėdžio dalyvius ir svečius sakė, kad šalia gedulo ir liūdesio yra ir viltis, kuri yra svarbi mūsų tautai ir turime žiūrėti į ateitį su viltimi. Profesorius dėkodamas tremtiniams už jų stiprybę, sugebėjimą išsilaikyti, dėkojo už jų norą grįžti į Lietuvą, linkėjo, kad tie norai išsipildytų. Savo kalboje Seimo narys V.Juozapaitis pabrėžė: „lietuvis lietuviui turi būti lietuvis, nes mus jungia bendos šaknys, bendra istorija“.

Apie Rusijos Sibire gyvenančių lietuvių padėtį pranešimą, paruoštą Krasnojarsko regioninės tautinės kultūrinės autonomijos „Lietuva“ pirmininko pavaduotojo prof.Saulius Sidaras, perskaitė profesoriaus sūnus Antanas Sidaras.

Apie Buriatijos lietuvių padėtį, jų gyvenimą, veiklą, apie jaunimo švietimą, apie tremtinių kapų ir kapinų priežiūros problemas pasakojo, išsaugota žemaitiška tarme, Buriatijos lietuvių kultūros bendrijos pirmininkas Bernardas Ruzgus.

LR Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė pasveikindama psėdžio dalyvius ir svečius pabrėžė, kad Lietuvoje nėra šeimos , kurios tremtis neaplenkė ir nors užaugo jau trys kartos, svarbu, kad atmintis išlieka.

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos skyriaus vedėja Daiva Zabarauskienė  pristatė Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą programą, kuri įgyvendinama nuo 1992 metų. Šios programos tikslas yra aprūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir nuomos pagrindais jas skirti grįžtantiems politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams ir suteikti valstybės paramą grįžtančių asmenų persikėlimo išlaidoms padengti ir socialinės integracijos priemonėms vykdyti. D.Zabarauskienė kalbėjo apie šiuo metu Ministerijos įgyvendinamą 2021-2023 metų veiksmų planą Programai įgyvendinti.

LR Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas kalbėjo apie Užsienio reikalų ministerijos bendradarbiavimą su Rusijos lietuvių bendruomene, apie teikiamą pagalbą norintiems grįžti iš tremties vietų į Lietuvą,, kalbėjo apie bendradarbiavimo, tremtinių palikuonių supažindinimo su Lietuva projektus. Viceministras savo kalboje pabrėžė: „norėtųsi patikinti, jog  dirbame vadovaujantis nuostata, kad esame visi viena Lietuva“.

Apie paminklų, pastatytų tremtiniams ir politiniams kaliniams Lietuvoje ir užsienyje, priežiūrą bei tvarkymą, apie su šiuo klausimu susijusias problemas ir jų sprendimo būdus kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys

Išklausiusi posėdžio svečių pranešimus, kalbas ir pasisakymus, LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija, siekdama atkreipti dėmesį į Lietuvos gyventojų netekčių sovietų okupacijos metais mąstą ir padarinius Lietuvos valstybei, kartu skatindama gaivinti tautos istorinę atmintį, įamžinti tremtinių ir politinių kalinių atminimą, priėmė rezoliucią „Dėl pagalbos tremtiniams“.

Posėdžio pabaigoje vyko Rusijos lietuvių bendruomenės koncertas, skirtas Gedulo ir vilties dienos 80-mečiui paminėti. Koncertavo Rusijoje gyvenančių lietuvių bendruomenių dainų ir šokių kolektyvai.

Po posėdžio vykusioje spaudos konferencijoje dalyvavo LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos nariai. Joje buvo perskaitytos LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pavasario sesijos metu priimtos rezoliucijos:

2021 kovo 19 d. rezoliucija „Dėl lituanistinio švietimo užsienio valstybėse“

2021 balandžio 23 d. rezoliucija „Dėl balsavimo internetu rinkimuose įgyvendinimo“

2021 balandžio 23 d. rezoliucija „Dėl privalomojo referendumo skelbimo ir įgyvendinimo“

2021 gegužės 21 d. rezoliucija „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo ir tobulinimo“

2021 gegužės 21 d. rezoliucija „Dėl konsulinių paslaugų teikimo“

2021 birželio 16 d. rezoliucija „Dėl pagalbos tremtiniams“

Jau dvidešimt šešis metus unikaliu parlamentiniu formatu aktyviai veikianti LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija, šiais metais ištikimai tęsianti darbą nauja sudėtimi, pradėjusi sesiją š.m. sausio 26 d. priimta  deklaracija „Dėl svaraus pasaulio lietuvių bendruomenės ir visos lietuvių diasporos indėlio pripažinimo siekiant Lietuvos laisvės“ ją baigia pasirašiusi šešias svarbias rezoliucijas. Sesija baigėsi, bet darbai nesustoja. Komisija ir toliau tęs ankstesnių komisijų estafete perduotus darbus dėl pilietybės, balsavimo internetu, lituanistinio švietimo. Norėdama išlaikyti diasporos ryšį su tauta ir valstybe, komisija ir toliau sieks, kad būtų sudarytos sąlygos išvykusiems grįžti į Lietuvą, atsžvelgiant į šiandienines verslo, darbo ir gyvenimo realijas, kai žmogus gali dirbti ir gyventi skirtingose vietose. Planuose yra darbai dėl diasporos įtraukimo į Lietuvos gyvenimą, pilietiškumo skątinimo, dėl tapatybės išlaikymo, etnokultūros, istorinės atminties, išskirtinio Lietuvos įvaizdžio kūrimo, rinkimų, referendumo, dėl Lietuvos fizinio ir kibernetinio saugumo. Tarp numatytų komisijos darbų yra ir ryšių tarp lietuviškų verslų stiprinimas. Pasidžiaugdami ir didžiuodamiesi Lietuvos pagalba perkeliant ir integruojant lietuvius iš Venesuelos, vis lieka planuose svarbūs darbai dėl ryšių ir pagalbos lietuviams gyvenantiems „karštuose“ ar politiškai sudėtinguose kraštuose kaip Venesuela, Baltarusija, Ukraina. Planuose taip pat yra ir stiprus bendradarbiavimas su LR Užsienio reikalų ministerija dėl Globalios Lietuvos programos strategijos ir jos įgyvendinimo.

Taigi, Komisija netrukus vėl  rinksis į rudeninę sesiją toliau dirbti neskaičiuojant laiko ir lėšų stiprinant lietuvių diasporos ryšius su Lietuvos valstybe, siekiant paramos sprendžiant pasaulio lietuviams svarbius klausimus, vienijant viso pasaulio lietuvių jėgas dėl Lietuvos garsinimo ir klestėjimo.

The post LRS ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdis appeared first on Voruta.

Dr. Audrius V.Plioplys. Asmeninio A.V.Plioplio archyvo nuotr.

„Dirvos” korespondentė Živilė Gurauskienė, JAV, Čikaga, www.voruta.lt

JAV ir Lietuvoje žinomo menininko, neuromokslų tyrinėtojo, teisinio konsultanto, retų lietuviškų raštų kolekcininko dr. Audriaus V. Plioplio 2011–2012 m. Balzeko lietuvių kultūros muziejuje sėkmingai įgyvendintas projektas „Nepalaužta dvasia”, skirtas Stalino masinių trėmimų 70-ajai sukakčiai paminėti, sulaukė ne tik  didelio susidomėjimo tarp išeivijos lietuvių, bet ir atvėrė kelią apie tai sužinoti portugališkai kalbančiam pasauliui.

Projekto metu lankytojai galėjo susipažinti su meno ir fotografijos paroda, įtraukus kūrinius ir iš autoriaus „Sibiro sielų“ serijos, dalyvauti filmų peržiūrose, poezijos skaitymuose, paskaitose bei knygų ir originalios istorinės medžiagos pristatymuose. Šiuo projektu buvo siekta neleisti pamiršti ne vieno milijono sovietinių trėmimų aukų, įvairių religijų, tautybių ir rasių, patirto priverstinės tremties žiaurumo, įkalinimo, bado, kankinimų ir genocido, vėliau bandant net paneigti stalinizmo laikotarpio nusikaltimus.

Pranešimas  Chicago Tribune apie „Sibiro sielų“ šviesos parodą JAV.  A.V.Plioplio archyvo nuotr.

Dr. A. Plioplio, kaip savito braižo konceptualiojo meno kūrėjo, darbai atspindi menininko, neurologo, mokslų daktaro pastangas sujungti meną su neuromokslais bei menines paieškas, kuriose autorių domina viskas, kas susiję su mūsų smegenų veikla, mąstymo problematika, smegenų veikimo principais, padedančiais suvokti, kaip atskirų neuronų veikla perauga į tokius sudėtingus procesus, kaip sąvokos, mintys, mąstymas. Jo meniniai darbai, tarsi neurobiologijos tyrimų laboratorija, jungiant neuromokslą su menu tyrinėjant kalbos, minties, sąmonės ir atminties ištakas, – fotografijų fragmentai, sluoksniuojami su smegenų elektroencefalogramos kreivių ar magnetinio rezonanso nuotraukų vaizdais.

„Sibiro sielų“ serija. Vaikai. A.V.Plioplio archyvo nuotr.

Taip „Sibiro sielų“ serijos meniniuose vaizduose sluoksniuojamos šios nuotraukos ir ranka rašyti į Sibirą ištremtųjų  laiškai. Gilesniuose sluoksniuose pasirodo portretai, suteikiant jiems miglotą, vaiduoklišką išvaizdą. Šie neuronų tinklai koduoja prisiminimus, tarp jų ir tų, kurie mums yra brangiausi. Kiekvienas kūrinys yra diptikas, susidedantis iš trijų sluoksnių, naudojant polikarbonatą, vienas kūrinys – apšviestas balta šviesos diodų lempute, kitas – šviesos diodų lempų sistema, keičiant spalvas. Menininkas savo kūrybos procesą apibūdina taip: „Ši struktūra atitinka mūsų pačių smegenis, kur kairysis smegenų pusrutulis yra labiau atsakingas už analitinį, loginį, mąstymą, jis – juodos ir baltos spalvos, o dešinysis pusrutulis labiau susijęs su mūsų meniniais gebėjimais, kūrybiškumu, jis – spalvingas. Trys vaizdų sluoksniai atitinka mūsų tris sąmoningumo lygmenis: sąmonę, pasąmonę ir nesąmoningumą. Iš neuronų sudėtingumo atsiranda mūsų žodžiai, mintys ir sąmonė”, – dalijasi ilgamete moksline patirtimi menininkas. Taigi „Sibiro sielų“ serijos kūriniai suteikia stalinizmo laikotarpio aukoms nemirtingumą, įsitikinęs dr. A. Plioplys. Tai žmonių iš praeities sugrąžinimas į gyvenimą – per jų prisiminimus ir nervinius tinklus. „Svarbia projekto dalimi tapo mano meno kūriniai į kuriuos aš įtraukiau aukų nuotraukas ir asmeninius laiškus iš šio siaubingo laikotarpio, kad atvesčiau šiuos nukentėjusius žmones į mūsų laiką ir mūsų gyvenimus“, – sako dr. A. Plioplys.

Vykdydamas šį dvejus metus trukusį projektą mokslininkas paprašė Luką Šaparnytę ir Sam De Sando perskaityti atrinktus laiškus iš Sibiro vaizdo įrašams sukurti. Projekto „Viltis ir dvasia“ visi įrašai, paskelbus juos „YouTube“, sulaukė per 34, 000 peržiūrų.

Dr. A. Plioplio tinklalapyje www.hopeandspirit.net pateikta informacija apie vykdytą projektą, bendru pavadinimu „Viltis ir dvasia” („Hope and Spirit”), susidomėjęs 17 metų Porto Alegrėje, pietinėje Brazilijos dalyje, jėzuitų įsteigtos „Colegio Anchieta“ mokyklos moksleivis Paulo Gomes šiais metais paprašė autoriaus leidimo iš anglų kalbos išversti vaizdo įrašus, kuriuose skaitomi laiškai iš Sibiro, į portugalų kalbą, ką jis ir padarė. Šiuo metu septyni įrašai, versti į portugalų kalbą, paskelbti „YouTube“.

Paulo Gomes. A.V.Plioplio archyvo nuotr.

Paulo, studijuodamas ekonomiką ir istoriją, neatsitiktinai domėjosi komunizmo atsiradimu ir pasekmėmis. Pasak prof. A. Plioplio, kaip kažkada jis pats negalėjo suprasti, taip dabar Paulo sukrėtė tai, jog Brazilijoje yra žinoma apie Hitlerį, tačiau niekas nežino apie Stalino įvykdytus nusikaltimus, kurie gerokai pralenkia Hitlerio sukurtą siaubą. „Būtent tai prieš dešimtmetį ir paskatino mane pradėti projektą „Viltis ir dvasia”. Tas pat paskatino ir Paulo imtis veiksmų. Svarbu tai, kad Paulo šį daug laiko reikalaujantį darbą atliko nesiekdamas asmeninio intereso. Jo tikslas buvo vienas – portugališkai kalbančiuosius  supažindinti su Stalino įvykdytais nusikaltimais prieš lietuvių tautą, – tikino mokslininkas. – Esu be galo dėkingas Paulo už tai, kad tik jo įdėtų pastangų dėka ši informacija tapo prieinama portugališkai kalbančiam pasauliui”.

Paroda: plioplys.com

The post Stalinizmo laikotarpio nusikaltimai bus žinomi portugališkai kalbančiam pasauliui appeared first on Voruta.